Ten, kur buvo bankas

Klaipėdiečiams gerai žinomoje Turgaus gatvėje XIX a. pr. kurį laiką buvo įsikūrusi miesto rotušė ir teismas, gatvė apsodinta liepomis; po pusšimčio metų nutiesti platūs šaligatviai bei pradėjo kurtis Klaipėdos bankai. Dauguma Turgaus gatvės pastatų sudegė per didįjį 1854 m. gaisrą – iš senosios architektūros pastatų minėtini išlikę ir savo pirminės paskirties ilgai nepraradę buvę bankų pastatai Turgaus g. 1 ir Turgaus g. 9 (www.krastogidas.lt/objektai/57-turgaus-gatve-marktstrass).

Pastarajame 9-uoju numeriu ženklintame plytų mūro dviaukštyje bankas naujai įrengtas 1907 m. Su iškiliu frontonu ir išsikišusiu erkeriu antrajame aukšte XX a. trečiąjį dešimtmetį pagal „tėvynės“ stilių perstatytas pastatas ilgai saugojo miestiečių turtus ar bent padėjo juos saugoti. Kol vieną dieną, Turgaus g. 9-ajame name banko nebeliko. Tačiau palyginti neilgai pastatas stovėjo be šeimininkų – dėl netrukus prasidėsiančių rekonstrukcinių darbų fachverkinių pastatų komplekse Klaipėdos lėlių teatras persikraustė į Turgaus gatvę ir prikėlė buvusį banką naujam gyvenimui: į kabinetus atvyko lėlės, lentynose nugulė spalvingos medžiagos, seife – spektaklių dekoracijos, pastato centrinėje patalpoje įrengta mobili, daugiafunkcė „juoda dėžutė“, kurioje vyks pasirodymai (projekto autoriai – MB „Urbanistinė architektūra“).

Impulsas augti

Palyginti su senuoju teatro nameliu Vežėjų g. 4, pasirodymų erdvės plotas padidėjo maždaug trečdaliu. Padidėjo ir galimas žiūrovų skaičius – anksčiau spektaklį galėdavo žiūrėti 65 žiūrovai, dabar jų galės būti 90. Atsižvelgiant į poreikius, tamsiomis užuolaidomis įrėminta erdvė gali būti patogi scena spektakliams, kūrybiniams eksperimentams; užuolaidas atitraukus – atvira, labiau koncertams, lėlių teatro edukacinėms programoms tinkama vieta. Tikimasi, kad nauja erdvė bei „dėžutės“ universalumas pritrauks ir kitus menininkus kurti Klaipėdos lėlių teatre, megsis bendradarbiavimas tiek su užsienio, tiek su Lietuvos kūrėjais, gims saviti tarpdisciplininiai projektai.

Jau kitais metais naujose patalpose vyks tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia magica“, numatytas tarptautinis projektas su garsia olandų menininke Nataša Belov. „Persikėlėme į didesnes, labiau matomas bei patogesnes patalpas, kuriose kurs per 20 aktyvių veiklos metų užaugę ir subrendę Klaipėdos lėlininkai. Tai, kad dėl rekonstrukcinių darbų turėjome išsikelti, leido įgyvendinti jau kurį laiką turėtą svajonę – augti: sudaryti palankesnes sąlygas teatro darbuotojams kurti didesnėje salėje, kviesti žiūrovus į patogesnę erdvę, būti atviriems visiems Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams ne tik spektaklių metu“, – tvirtino teatro vadovė Aušra Juknevičienė.

Patys teatro kūrėjai persikėlimą priima kaip naują kūrybinį etapą. Pasak teatro režisierės Gintarės Radvilavičiūtės, „teatro patalpų padidėjimas simbolizuoja ir paties teatro augimą. Pasikeitimai inspiruoja naujus kūrybinius procesus, ieškojimus, sprendimus“.

Išsaugos savitą atmosferą

Be abejo, kiekviena vieta turi savitą atmosferą – fachverkinio namelio patalpose turbūt ne vienas Klaipėdos lėlių teatro gerbėjas jautėsi kaip juokiuose namuose. „Teatro gerbėjai apgailestauja, kad mes išsikraustome iš pasakų namelio, kuris taip tiko lėlių teatro veiklai, tačiau norime nuraminti: teatro jaukumas, kameriškumas, gyvenęs Vežėjų gatvės namelyje, niekur nedings – jis yra kartu su žmonėmis, kurių kūryba persikelia į kitą, tik šiek tiek didesnį namą. Juk teatras pirmiausia yra ne pastatas, o jame kuriantys žmonės. Klaipėdos lėlininkai, nepaisydami sienų, ir toliau aktyviai skleis lėlių teatro idėjas Klaipėdos mieste, Lietuvoje, užsienyje. Be to, jau kitą rudenį Klaipėdos lėlių teatras savo veiklas vykdys ir renovuotame Vežėjų g. 4 namelyje“, – teigė A.Juknevičienė.

Naujosiose patalpose Klaipėdos lėlių teatras pradės savo 13-ąjį sezoną. Vienoje pagrindinių senamiesčio gatvių įsikūręs teatras nekantriai laukia žiūrovų. Kokius turtus nuo šiol saugo senasis banko pastatas, sužinosime jau rugsėjo 14-ąją – tądien vyks Klaipėdos lėlių teatro sezono atidarymas.