Parodoje eksponuojamas naujausias Artūro Šeštoko fotografijų ciklas „Portretas Nr. 21“, pradėtas

kurti 2018 m. Fotografijos atliktos naudojant archajišką šlapio kolodijaus metodą, o pateikti kūriniai vadinami ambrotipais.

XIX a. antroje pusėje šlapio kolodijaus fotografijos darymo būdas, išrastas anglo Fredericko Scotto Archerio, atsirado kaip natūrali fotografijos technikos vystymosi stadija. Šiais laikais tai jau fotografijos išraiškos pasirinkimo priemonė. „Portretas Nr.21“ – tai ilgalaikis tęstinis fotografinis kūrybinis projektas, skirtas sukurti mūsų laikmečio ir vietos gyventojų atvaizdus, pateikiant juos šiuolaikinio meno kontekste. Senoji fotografavimo technika atgaivinama ir pristatoma kaip moderni „amžinybės estetika“.

Fotografijų ciklas „Portretas Nr. 21“ pradėtas kurti, autoriui nusprendus išbandyti šlapio kolodijaus fotografijos metodą, fotografuojant draugus, gimines ir pažįstamus – jo žodžiais tariant, ,,tuos, su kuriais teko garbė susipažinti“. Dėl ypatingos šios technikos vaizdo raiškos portretai atrodo paslaptingi, atskleidžiantys netikėtas portretuojamojo charakterio savybes, kartais švelniai ironiški. Parodoje pateikiami originalūs ambrotipai ( ambro – sen.graikų k. ,,amžinas, nemirtingas“) – šlapio kolodijaus fotografijos būdu ant stiklo plokštelės padarytos fotografijos.

Įdomu stebėti ir patį fotografavimo procesą – gaminant ambrotipą, būtina tuoj pat prieš fotografavimą ant švaraus stiklo plokštelės užpilti paties fotografo pasigamintą fotografinę emulsiją, po to plokštelė mirkoma sidabro nitrato tirpale, kol susidarius halogenidams tampa jautri šviesai. Tuoj pat po fotografavimo procedūros plokštelė ryškinama ir fiksuojama. Fiksavimo metu vaizdas lėtai iš negatyvo virsta pozityvu, magiškai užburdamas stebėtoją.

Parodos atidarymo metu autorius pademonstruos šlapio kolodijaus metodą, kviečiant keletui parodų lankytojų įamžinti savo portretus šia sena fotografijos technika.

Parodos kuratorė – Toma Šlimaitė-Bubelienė.

Apie autorių

Artūras Šeštokas (g.1964) kuria ir gyvena Klaipėdoje. Nuo 1993 m. surengė nemažai personalinių parodų, edukacinių užsiėmimų, dalyvavo įvairiose grupinėse parodose, projektuose. Svarbiausi sukurti fotografijų ciklai – „Vieta ir laikas ambrotipuose“ (2017–2018), „Miestas inkognito“ (2017 ), „Šviesos kaligrafija“ (2008–2003), „Kopų formos“ (2000–1997), „Macikų pensionatas“(1995–1994). 1990 m. Lietuvos fotomenininkų sąjunos narys, 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.