Vasario 15 ir 16 dienomis į Klaipėdą sugrįš Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT) – tarptautinis projektas, klaipėdiečius pakviesiantis į 5 nemokamus renginius originaliu pavadinimu „5 x Kafka“.

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Mokomajame teatre visą savaitgalį bus rodomi projekto dalyvių iš trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – spektakliai, paremti Franzo Kafkos novele „Metamorfozė“.

Dalyvauja per 40 studentų

BAIT – tai teatrinis mokomasis projektas, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Pietų Baltijos programos lėšomis. Projektą  įgyvendina Lenkijoje įsikūrusi Baltijos menininkų agentūra (BART), Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras bei „Riksteatern“ organizacija, vienijanti Švedijos teatro menininkus. Trejų metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvauja daugiau kaip 40 studentų iš Pietų Baltijos regiono šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos.

Kasmet BAIT mokomieji metai yra baigiami projekte dalyvaujančių studentų pasirodymais. Antraisiais metais projekto dalyviai drauge su nuolat jiems talkinančiais lektoriais bei režisieriais nėrė į žymaus austrų prozininko, vieno savičiausių XX a. rašytojų F.Kafkos kūrybą – novelę „Metamorfozė“. Jos pagrindu buvo sukurti 5 tarpusavyje kontrastuojantys pasirodymai: šokio spektaklis „Several Shifts“, 8 monologų spektaklis „8 metamorfozės“, humoru ir alegorijomis prisodrintas „Karščiavimas“, suasmeninta F. Kafkos tekstų išraiška „Coup d‘etat“ bei trijų BAIT studentų režisuotas spektaklis „Sapnas. Gregoras pramiegojo“.

Galvojo apie pasikeitimus

Pirmieji trys pasirodymai publikai bus pristatyti vasario 15 d. 18 val. Likę du – vasario 16-sios vakarą. Visus juos publika turės galimybę stebėti nemokamai. Valandos trukmės spektakliuose drauge pasirodys mišrios projekto dalyvių – lietuvių, lenkų ir švedų – grupės.

„Šokio spektaklio pagal F.Kafkos „Metamorfozę“ kūrimas iš pradžių atrodė gana rizikingas, bet drauge įdomus iššūkis, – pasakojo spektaklio „Several shifts“ režisierė ir choreografė Katarzyna Chmielewska. – Judesys vertė mus įvykius vaizduoti abstrakčiai: visiems teko išsiaiškinti, kaip susieti Gregoro transformaciją su savimi, ir kokiu būdu tai taptų artima kiekvienam.

Dirbdami galvojome apie mažus pasikeitimus, kurie, nors kartais ir lieka aplinkinių nepastebėti, yra svarbūs ir būtini tiems, kurie su jais susiję. Tokie pasikeitimai dažnai įvyksta bendradarbiaujant su kitais, o tuomet tampa apčiuopiami ir realūs, tarsi nauja pradžia ir proga suprasti sudėtingą žmogaus asmenybės mechanizmą. Pasirodyme „Several Shifts“ kūnas tampa pagrindinė bendravimo priemone, savo energija ir atmosfera padedančia kurti santykius su partneriu ir grupe.“

Sujungė patirtį ir vaizduotę

Spektaklio „8 metamorfozės“ režisierė Loreta Vaskova aiškino: „Mūsų spektaklį sudaro 8 monologai, parašyti BAIT projekto susitikimų metu. Šiuo atveju, monologai skirti padėti išreikšti žmogaus transformaciją į simbolinį gyvūną ir atvirkščiai, taip pat atsakyti į klausimą: kas turi nutikti žmogui, kad jam ar jai reikėtų transformuotis?“

Spektaklio „8 metamorfozės“ kūrimo metu studentai dalyvavo daugelyje užsiėmimų, padėjusių lavinti vaizduotę ir atspindėti savo pačių gyvenimą. Taigi spektaklis yra visos grupės patirties ir vaizduotės rezultatas. Anot režisierės, tai kartu atsakymas į klausimą, kaip mes keičiame savo pačių gyvenimus.

Ašaros ir juokas – šalia

„Ką reiškia transformuotis į vabalą? Fiziškai, emociškai, dvasiškai? Kodėl į vabalą? Ką mes norėtumėme pasakyti, naudodamiesi F.Kafkos tekstu? Šie klausimai buvo mūsų kūrybinio proceso pagrindas. Pasitelkę humoro jausmą ir paprastą, objektyvų požiūrį (jei toks apskritai įmanomas), stengėmės atverti (perskaityti) siurrealistinį F.Kafkos tekstą ir jį pritaikyti kiekvienai mizanscenai ar buvimo scenoje momentui. Visa tai leido mums sukurti pakrikusių santykių pasaulį, besislepiantį po prideramos (tikros) buržuazinės šeimos fasadu. Samsos šeimos gyvenimas, pagrįstas stereotipais, archetipais ir dogmatiniu mąstymu, mus nuvedė į teatrinio vyksmo pasaulį, kuriame ašaros ir juokas visą laiką yra šalia“, – dalijosi mintimis spektaklio „Karščiavimas“ meno vadovas Vilius Malinauskas.

Tikra dialogo pamoka

Vienas iš spektaklio „Coup d'etat“ režisierių Błażejus Tachasiukas samprotavo: „Būti šeimos galva – sudėtinga ir atsakinga, tačiau neišvengiama. Šeima pasikliauja ir tiki, jog įvykus krizei šeimos galva padės atgauti pusiausvyrą, įveikti sunkumus. O kas, jei vieną dieną galva dings? Kas, jei galva nuspręs daugiau nebevadovauti? Galva bus nukirsta. Tragedija. Chaosas. Tačiau šeima privalo gyventi toliau. Kaip jai tai pavyksta? Paprastai – ji išaugina naują šeimos galvą. Bejėgė yra pakeičiama kita – geresne ir stipresne. Vienintelis klausimas – kam ji priklauso?..“

Anot jo, dirbti su šia pjese buvo didelis iššūkis dėl daugelio priežasčių: „Pirmiausia, F.Kafka ir „Metamorfozė“ – autorius ir tekstas – nėra paprastai perkeliami į sceną. Nelengva „pagauti“ unikalų F.Kafkos intensyvumą ir svorį bei tuo pat metu sukurti tikrai asmenišką jo teksto išraišką. Išraišką, kuri paliestų režisieriui svarbias problemas. Kai pjesę imasi režisuoti ne vienas, o trys režisieriai, iš kurių kiekvienas nori turėti (ir turi) įtakos galutinei spektaklio formai, prie bendro proceso prisideda dar vienas žingsnis: „mes kalbamės ir susitariame“. Tai man buvo tikra dialogo pamoka. Dialogo, kuris susideda iš klausymosi ir kalbėjimo, – būtent tokia seka“.

Vienas iš spektaklio „Sapnas. Gregoras pramiegojo“ režisierių Christofferis Simebjäras Tagessonas džiaugėsi, kad dirbdamas su šia grupe, jis tikrai puikiai leidžia laiką: „Kiekvienas atiduoda save visą, todėl kūrybinis lygis yra gana aukštas. Tiesa, norų daug ir jie – skirtingi. Tiek aktorių, tiek režisierių. Tačiau taip ir turėtų būti. Kai su vienu kūriniu dirba trys režisieriai – diskusijos neišvengiamos“.

Apie BAIT

Pietų Baltijos nepriklausomo teatro akademija (BAIT) – tai teatrinis mokomasis projektas, kurį finansuoja Europos Sąjungos Pietų Baltijos programa.

Teatras šiame projekte yra ne tik meninės išraiškos forma, bet ir stiprus socialinio vystymosi įrankis, priemonė edukuoti nepriklausomus, kūrybiškus socialinius animatorius, kurie ateityje galės aktyviai prisidėti prie savo nacionalinės aplinkos vystymosi. Įsteigiant BAIT, siekta sukurti nuolatinę, bet vis atsinaujinančią platformą, kurioje keičiamasi patirtimis ir žiniomis apie teatrą, kitas meno šakas bei lyderystę.

Lietuvoje pirmaisiais ir antraisiais BAIT metais vykusias įvairių disciplinų paskaitas vedė Klaipėdos meno profesionalai ir svečiai iš kitų šalies miestų: menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, režisierius Gytis Padegimas, mimas Aleksas Mažonas, režisieriai Rūta Bunikytė, Loreta Vaskova, Ramūnas Kaubrys, Vilius Malinauskas, dainininkės Aurelija Dovydaitienė ir Kristina Jatautaitė, šokėjai Giedrė Šidlauskė, Rasa Želnytė, Petras Lisauskas, kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė, aktorius Karolis Makauskas ir kiti.

Trejų metų trukmės projekto pabaigoje studentai patys mėgins įgyvendinti panašaus pobūdžio iniciatyvas. Tapę socialiniais animatoriais, jie gebės organizuoti ir įgyvendinti socialiai paveikius ir įvairioms žmonių grupėms naudingus teatrinius užsiėmimus.