„Traukia lyg magnetas“
– Kaip sumanėte pavadinimą „Magnetinė sala“ – ar jis gimė spontaniškai, o galbūt ilgai brandinote idėją?
– Magnetinė sala yra tikra sala netoli Australijos pakrantės, šiaurės rytuose. Salą pasirinkau ieškodama, kur sutelkti naujos istorijos veiksmą, kad galėčiau atskleisti kuo daugiau Australijos įdomybių jaunajam skaitytojui. Magnetinę salą pati labai gerai pažįstu, lankiausi ten kokius 20 kartų ir tikiuosi ten grįžti, ji puikiai tiko mano kūrybiniam sumanymui. Sala, baltųjų pavadinta Magnetine, iš tikrųjų vadinasi Yunbenun, taip ją vadino tikrieji Australijos šeimininkai – aborigenai, gyvenantys mažiausiame pasaulio kontinente daugiau nei 60 tūkst. metų. Magnetinėje saloje apsilankiau su savo vyru per pačią pirmą mūsų kelionę po Australiją 2002 ar 2003 metais. Sala giliai įkrito man širdin, per daugiau nei 20 metų ji pasikeitė, bet mane visuomet traukia lyg magnetas. O ir visa Australija gali vadintis magnetine. Vieną kartą apsilankius, norisi į ją sugrįžti.
Klaipėda man nėra tiesiog miestas, ji yra mano kraujyje.
– Kas jus įkvepia kūrybai?
– Rašau, nes noriu dalintis tuo, ką pasaulyje įdomaus pamačiau, patyriau, supratau. Šiuo metu kuriu paaugliukams nuotykines ir pažintines istorijas su galvosūkiais, jų veiksmas vyksta šalyse, kurias gerai žinau. Kurti įkvepia pasaulis, aplinka, sutikti žmonės, gyvenimas skirtingose šalyse su visomis geromis ir nelabai geromis patirtimis.
Planuose – grįžimas į Lietuvą
– Kuo patraukė Australija, kodėl pasirinkote šią šalį ir kokie jūsų ateities planai?
– Tai antras kartas, kai ilgesniam laikui įsikuriame Australijos žemyne. Šį kartą – tol, kol mokyklą pabaigs jaunesnioji dukra, dar liko treji metai. Australija yra šalis magnetas. Kelių savaičių tikrai neužtenka ją patirti, neužtenka ir kelių mėnesių. Keista, didžiulė, natūraliai izoliuota nuo aplinkinio pasaulio. Mane šioje šalyje žavi jos mastas ir gamta. Šiuo metu esu pasiruošusi kelti sparnus, nes jau ilgokai gyvename vienoje vietoje, tačiau žinau, kad praeis laikas ir Australija trauks sugrįžti. Kai jaunesnioji dukra pasirinks savo kelią po mokyklos, abu su vyru planuojame grįžti į Lietuvą, o kur trauksime iš ten, dar neaišku. Žinau, kad pasaulis labai didelis ir visų šalių nepatirsiu, kaip ir neperskaitysiu visų knygų, tačiau stengsiuosi patirti tiek, kiek neš sparnai.
Ryšys su Klaipėda neblėsta
– Esate klaipėdietė. Ką jums reiškia Klaipėda, jos pulsas ir dvasia? Ar ilgėjotės jos būdama svetur?
– Klaipėda man nėra tiesiog miestas, ji yra mano kraujyje. Nepaaiškinamas saitas, niekada neblėstantis, jis tiesiog yra. Klaipėda, Baltijos jūra, mano namai. Esu išmokusi neprisirišti prie vietų, bet, kalbant apie Klaipėdą, tai negalioja. Galiu metų metus nedalyvauti Klaipėdos gyvenime, bet kaskart parsiradusi, grįžtu namo.
– Gal svarstote parašyti knygą apie Klaipėdą, kurioje personažai atgytų mūsų miesto gatvėse?
– Gera mintis, kurią dabar įsidedu galvon, ačiū. Pagrindinės veikėjos Emos seneliai gyvena Klaipėdoje, nors pati Ema ir jos tėvai keliauja ir gyvena skirtingose pasaulio šalyse. Taigi nuotykiai ir atradimai Lietuvos pajūryje – labai realus scenarijus. Rašydama „Kanarų paslaptis“, mintyse dėliojau tris istorijas, tris knygas, tris šalis, kuriose nuotykiaus nenuoramos Ema ir jos draugelis – prancūzų buldogas Marsas. Viena tų šalių buvo Lietuva, tačiau dabar, kai išleistos dvi trilogijos dalys, žinau, kad visos trys šalys bus egzotinės. Trumpesnė nuotykinė istorija visai įmanoma, ji gali nutikti mylimoje Klaipėdoje, bet tam norėčiau kiek ilgiau užsibūti savo mieste, kad vėl jausčiau jį visa širdimi.
Naujausi komentarai