Tapytojas menų mokėsi Maskvos liaudies dailės universitete. J.Sabaičio pomėgis – architektūra. Tad šios architektūrinės mintys jo neapleidžia nuo mažens.
Ir nors jis – ne architektas, savo kūrybines idėjas menininkas gražiai suguldo drobėse, įamžindamas nepakartojamą šalies kraštovaizdį. Prieš pat Atvelykį savo parodą J.Sabaitis surengė Lietuvos aklųjų bibliotekoje Klaipėdos padalinyje.
"Mano darbuose daugiausia dominuoja kaimo peizažai, miestas ar jūra – ne mano stichija. Klaipėdoje turime marinistą Edvardą Malinauską, tai tegul jis jūrą tapo", – juokavo J.Sabaitis.
Be paveikslų, parodoje yra ir velykinių margučių kolekcija, jie pagaminti iš putplasčio, padabinti ornamentais. Būtent šie margučiai labiausiai ir domina neregius ar silpnaregius. Jie savo jautriais pirštais gali užčiuopti ornamentus ir bent taip suvokti šių kūrinių subtilybes.
"Yra ir kai kurie paveikslai, kuriuos neregiai liečia pirštais, pagal reljefą bando suvokti vaizdą. Per atidarymą jiems pasakojau, kas čia pavaizduota. Kaip jie tai supranta, mums, regintiesiems, suvokti sudėtinga", – sakė parodos autorius.
Naujausi komentarai