Kaip skelbia LNM, projekto įgyvendinimo metu atlikti pastato išorės atnaujinimo darbai, diegiant energijos taupymo priemones, kurios pagerino pastato būklę ir išsprendė energetinio neefektyvumo problemas. Pastatas pritaikytas asmenims turintiems judėjimo negalią.

Rangos darbus atliko bendrovė „Pamario restauratorius“, jų vertė – daugiau kaip 730 tūkst. eurų.

Kaip skelbiama, J. Šliūpo muziejaus pastatas yra vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai. Dar XIX amžiaus pabaigoje grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje 1931–1944 metais gyveno gydytojas, nacionalinio atgimimo veikėjas, aušrininkas, daugelio kultūros, mokslo, politikos draugijų steigėjas ir narys, publicistas, Palangos miesto pirmasis burmistras J. Šliūpas.

Šia proga muziejuje atidaroma paroda „Tapatybė ir forma. Kazio Varnelio kūryba Jono Šliūpo muziejuje“. Iš Vilniaus į Palangą atkeliavo rinktiniai K. Varnelio namų-muziejaus eksponatai – paties K. Varnelio oparto kūriniai ir muziejaus fonduose saugomi etnografinės tekstilės artefaktai.

Anot muziejaus, šis pasirinkimas neatsitiktinis – tautodailė K. Varnelio kūrybai padarė nemažą įtaką, tad dažnai šio menininko oparto meno ištakų reikia ieškoti audėjų raštuose.

„Kartu, eksponuojant K. Varnelio kūrybą J. Šliūpo muziejuje, norisi prisiminti dvi iškilias asmenybes, kad ir skirtingais laikotarpiais, puoselėjusias lietuvybę bei savo šaknis išeivijoje – ir K. Varnelis, ir J. Šliūpas nemažą gyvenimo dalį praleido JAV“, – skelbia muziejus.

Šliūpų šeima Palangoje gyveno nuo 1930  iki 1944 metų spalio. Artinantis antrajai sovietų okupacijai iš Palangos per Kretingą traukiniu šeima pasitraukė į Vakarus.