Neringos gyventojai savaitgalį pradėjo vertingais pašnekesiais apie savo kraštą ir šalies istoriją. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre penktadienio vakarą buvo pristatytas Editos Mildažytės sukurtas dokumentinis filmas „Post scriptum. Pamiršti sakiniai“, dedikuotas prieš 20 metų pirmą kartą tiesioginiuose rinkimuose išrinktam šalies Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Neringiškiams pristatytas ir kultūros almanacho „Dorė“ antrasis numeris.

Tęs darbą

Penktadienį leidžiantis saulei į Nidos kultūros ir turizmo informacijos centrą sugužėjo kone visa Neringa. Žmonės rinkosi į antrąjį kultūrinio almanacho „Dorė“ pristatymą.

„Dabar išėjo antrasis, vėliau bus trečiasis, ketvirtasis, penktasis“ ,– šypsodamasi ateities planus vardijo almanacho sudarytoja Raimonda Ravaitytė-Meyer.

Pirmasis almanachas išleistas 2010 m., planuojama, kad iki trečiojo tokios didelės pertraukos neturėtų būti.

„Planuojame leisti vieną kartą per metus. Neturime daug laiko, nes gali nebelikti istorijos liudytojų, amžininkų“, – pabrėžė pašnekovė.

Sudarytoja neslėpė, kad, rengdama leidinį, susidūrė su nemažai sunkumų, todėl jai jis yra labai brangus.

R.Ravaitytės-Meyer svajonė sukurti mažą almanacho „Dorė“ redakciją, ji planuoja kviesti daugelį Neringai neabejingų žmonių burtis tam, kad kasmet galėtų išleisti po vieną almanacho dalį.

„Ne visada trūksta finansavimo, šiuo metu mums reikia suburti ir stiprią intelektualinę bazę, kad galėtume nuveikti didelį darbą“, – pasakojo ilgus metus žurnaliste dirbusi moteris.

Dėmesys istorijai ir dabarčiai

„Dorė“ sudaryta iš trijų svarbiausių temų, kurios neatsiejamai svarbios Neringai ir jos žmonėms.

Almanache atsigręžiama į Kuršių neriją po Antrojo pasaulinio karo. Šio krašto gyvenimas prieš ir po karo labai skiriasi.

Pasak autorės, šiuo metu Kuršių nerijos gyventojai gyvena tokiame krašte, koks jis liko po to, kai pasitraukė tikrieji jos gyventojai.

„Knygoje yra penki paskutiniai kuršininkai, visi kiti pasitraukė arba į Vokietiją, arba į Ameriką“,– apie leidinį pasakojo sudarytoja.

Leidinyje taip pat kalbinami M. L.Rėzos premijos laureatai - siekiama, kad jie nebūtų pamiršti.

Trečioji leidinio dalis – skyrius, kuriame kalbama su Neringos kūrėjais, spausdinama jų kūryba.

„Labai džiaugiuosi, kad jaunieji kūrėjai pateko į kultūros almanachą. Nepaprastai svarbu, kad tiek daug istorinės informacijos, liudijimų sudėta į šį leidinį. Manau, kad almanachas bus įdomus ir tam, kuris gyveno dar besiformuojant Neringai ir tam, kuris gimė jau susiformavusiame krašte“, – knygos universalumu ir unikalumu pasidžiaugė Neringos meras Darius Jasaitis.

Išleis daugiau knygų

„Dorė“ šiais metais atvėrė simbolinius vartus kitoms knygoms, kurios planuojamos išleisti Neringos savivaldybėje.

Dar šiais metais  turėtų pasirodyti leidinys apie gerai žinomą Neringos menininką Eduardą Jonušą.

Taip pat beveik visa reikalinga medžiaga jau surinkta ir leidiniui apie Juodkrantės žvejus.

Leidėjus taip pat yra pasiekęs vokiečių mokytojo rankraštis apie XVIII a. pab. – XVIV a. pr. vietinių gyventojų ir valdžios santykius. Rankraštis šiuo metu jau beveik baigtas versti į lietuvių kalbą.

„Istorijos yra, apie ją rašoma ir tikrai neužmigsime“, – patikino D.Jasaitis.

Prisiminė Prezidentą

Vos spėję atsikvėpti ir pasimėgauti arbata neringiškiai skubėjo į kitą įdomų susitikimą.

Persikėlę į kitą salę susirinkusieji buvo supažindinti su dokumentiniu Editos Mildažytės filmu „Post scriptum. Pamiršti sakiniai“.

Filmas dedikuotas prieš 20 metų pirmą kartą tiesioginių rinkimų metu išrinktam Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.

Į Nidos kultūros ir turizmo informacijos salę susirinko ne tik gerbę šią asmenybę bei jos darbą sekę neringiškiai, bet ir tie, kuriems, nors menkai, bet teko pažinti Prezidentą.

Tarp kurorto gyventojų sukinėjosi gerai pažįstami Lietuvos politikos atstovai.

Aštrių diskusijų išvengta, nes visus pažiūrėti filmo atvedė pas pats tikslas – prisiminti svarbius akcentus Lietuvos istorijoje palikusį žmogų.

Šiek dėl daugiau nei pusvalandžio trukmės filme Prezidentas prabyla apie atraminius gyvenimo taškus. Nevengdamas aštresnių pasisakymų jis kritikuoja kai kuriuos politinius procesus ar asmenis.

Nusišypsoti priverčia nuotaikingi filmo kadrai, surinkti iš televizijos archyvų, kur buvęs šalies vadovas šmaikščiai pašiepia žiniasklaidos ar šou pasaulio atstovus.

Pasibaigus filmui Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre dar ilgai degė šviesos, išskirtinis dėmesys savo kraštui ir šaliai pavasariškai sušildė apsilankiusių širdis.