Uostamiesčio choreografas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro balerūnas Taurūnas Baužas netrukus pristatys neįprastą derinį. Šokio spektaklį pagal Franco Kafkos „Laišką tėvui“ kūrėjas užsimojo pastatyti skambant anglų avangardinės grupės „Pink Floyd“ muzikai.

Kūryba kaip eksperimentas

Idėja šokiu suderinti savo darbais, atrodytų, tolimus kūrėjus T. Baužui kilo neatsitiktinai. Choreografo teigimu, „Pink Floyd“ muzikinė atmosfera – puikiai tinkanti atskleisti egzistencinę F. Kafkos  kūrybą.

Tiek rašytojo, tiek grupės kūryboje pašnekovas pasakojo jaučiantis mistiką, paslaptingą grėsmę. Tikrovė, anot jo, čia pinasi su fantastika, tragizmas – su grotesku.

„Pink Floyd“ muzika man visuomet asocijavosi su revoliucija, pašiepimu, ėjimu „prieš sistemą“. Tai – lyg socialinis eksperimentas, manifestas. Jų kūryboje analizuojamos temos buvo ir vis dar yra aktualios. Pavyzdžiui, išjuokiama tuometinė visuomenė. Jei nuosekliai klausysimės „The Wall“ albumo, surasime herojų, kuris dar iš mokyklinio suolo yra įtraukiamas į suaugusiųjų pasaulį, pilną žiaurumo ir veidmainystės. Ten mokytojas tyčiojasi iš mokinių ir panašiai“, – svarstė kūrėjas.

Analizuodamas „Pink Floyd“ muziką T. Baužas sakė atradęs begalę sąsajų su F. Kafka, kuris taip pat labai anksti buvo „įmestas“ į suaugusiųjų pasaulį bei nuolat jautęs savo tėvo – Hermano Kafkos patyčias.

Atrado save

T. Baužas neslėpė, kad statydamas savo naują spektaklį „Pradžioje buvo Kafka“ pats susitapatino su jo veikėjais.

„Analizuodamas problemą, daugelyje situacijų atradau dalį savęs. Ko gero ir pats siunčiau pranešimą tėčiui. Ar tikrai mūsų santykiuose viskas yra gerai? Jiems buvo brukamas požiūris, kad vyrai neverkia. Bet tėvai irgi ne robotai, jie žmonės, jaučiantys ir galvojantys apie savo vaikus“, – atviravo choreografas.

Pasak pašnekovo, tėvų ir vaikų susvetimėjimo priežastys labai įvairios.

„Vis galvoju apie „tėvo kultą“. Manau, kad problemos šaknų reikia ieškoti jau vaikystėje. Galbūt norėjimas įsiteikti, tėvų vilčių siekimas bei pildymas atveda į katastrofiškas pasekmes – menkumo, nepilnavertiškumo jausmą. Tėvai investuoja į vaikus, spaudžia juos siekti neišpildytų savo pačių svajonių. To rezultatas – susvetimėjimas, siekis greičiau suaugti, pabėgti. Čia ir vėl girdžiu „Pink Floyd“, kurie dainuoja – „Tu jaunas ir gyvenimas ilgas – yra laiko užmušti dieną. Bet kartą tu pastebi, kad dešimt metų liko praeityje. Niekas nepasakė tau, kada bėgti – praleistas starto signalas“, – mąstė choreografas.

Tiesa, pats, laiško autorius jo pabaigoje pateikia atsakymą – rašydamas apie tėvo aroganciją, niekinimą bei žeminimą F. Kafka jam atleidžia ir nekaltina. Galbūt tai galėtų tapti viso kūrinio epilogu – išmokti atleisti vienas kitam. 

Skiria jaunajai kartai

Nors kūrinyje nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, tačiau šokio spektaklio „Pradžioje buvo Kafka“ auditorija – labai įvairi.

„Galbūt tai nuskambės kiek jaunatviškai, tačiau nepataikauju žiūrovui. Nagrinėju skaudžią ir aktualią temą, bent menka dalimi liečiančią mus visus. Todėl ir auditorija turi būti subrendusi ir mąstanti. Manau tai ypatingai aktualu abiturientams, kurie ruošiasi naujam gyvenimo etapui. Be to, šį kūrinys įtrauktas į lietuvių kalbos mokomąją programą, todėl bent dalis moksleivių tikrai bus skaitę kūrinį“, – akcentavo idėjos sumanytojas.

Gegužės 29 d. 19 val. spektaklis vyks Klaipėdos kultūros fabrike. Choreografijos ir idėjos autorius  Taurūnas Baužas. Režisierė – Kristina Jasiukonytė. Dailininkė – Ugnė Tamuliūnaitė. Šoks Mantas Černeckas, Simonas Laukaitis, Ana Zamulskienė ir Auksė Mikalajūnaitė.