Johanno Sebastiano Bacho kamerinė opera „Kavos kantata“, kurioje M. Rojus atlieka Šlendriano partiją, rugpjūčio 8 d. 19.30 val. skambės Palangos kurhauze.  Rugpjūčio 11 d. 18.30 val. Birutės parko rotondoje publiką jis pasitiks kaip Wolfgango A. Mozarto operos „Don Žuanas“ pagrindinis herojus, o rugpjūčio 14 d. 19.30 val. Palangos koncertų salėje kartu su soliste Ieva Juozapaityte dalyvaus garsaus tenoro Kristiano Benedikto gala koncerte.

Amžina tėvų ir vaikų santykių tema

M. Rojus prisipažįsta, kad J. S. Bacho kūrinius jam tenka atlikti retai. „Barokinė muzika skamba rečiau, nors ji man labai graži. Tai kaip Kserkso arija iš to paties pavadinimo Georgo Friedricho Händelio operos, kurią man teko dainuoti anksčiau: senovinė, su dainuojamaisiais rečitatyvais. „Kavos kantata“ – išskirtinė proga sugrįžti prie baroko tiek man, tiek šios muzikos gerbėjams. Tačiau Šlendriano partija man nebebus debiutas: Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jau teko ją atlikti, vadovaujant profesoriui Eduardui Kaniavai. Tuomet „Kavos kantatoje“ dainavome kartu su Laima Česlauskaite. Tačiau klavyrą paėmęs po daugelio metų, pasijunti tarsi naujai jį studijuojantis: mokiniesi, stengiesi prisiminti visas šešioliktines natas. Nėra taip, kad atsiverti ir sakai: „Oi, viską žinau ir moku“. Buvo tokių kūrinio vietų, kur teko pasėdėti, paderinti, pagalvoti, kaip tai geriau atlikus“, – pripažįsta scenos profesionalas.

Žinomas solistas juokiasi, kad jo personažas „Kavos kantatoje“ – tipiškas moralizuojantis, bambantis, tačiau mylimo vaiko užgaidai pasiduodantis tėvas. „Šlendrianas moralizuoja ir neleidžia dukrai gerti kavos, kuri anuomet laikyta blogiu. Viskas kaip realiame gyvenime: man tėvas kažko neleisdavo, aš savo dukrai kažko neleidžiu. Keičiasi tik žmonės ir situacijos, bet tėvų ir vaikų santykiai visais laikais išlieka panašūs. Vaikai visada neklauso tėvų, kaip ir aš pats neklausiau jaunystėje... „Kavos kantatoje“ aš irgi moralizuoju, pykstu, bet galiausiai pasiduodu dukrai sakydamas: „Gerk tą kavą, jei labai nori...“, – linksmai pasakoja M. Rojus.

Vyrai negali nematyti moterų

Don Žuano partiją M. Rojus taipogi atliks ne pirmą kartą, tačiau šį kartą tai vyks ne scenoje, o Palangos  Birutės parko rotondoje. „Romantiška istorinė vieta ir jokios galimybės pasislėpti nuo žiūrovų užkulisiuose... Teks viso pasirodymu metu išlikti Don Žuanu“, – juokiasi solistas.

Balsingasis žemaitis ne vieną valandą praleido klausydamasis garsiosios W. A. Mozarto operos įrašų: „Mačiau daug įvairių pastatymų, išgirdau daug jaunesnių ir vyresnių Don Žuanų. Vienas labiau žaismingas, kitas labiau balsingas... Manau, kiekvienas vyras akies krašteliu apžiūrinėja moteris. Ir mintyse pagalvoja: „Kokia gražuolė praėjo“. Visi vyrai turi kažką „donžuaniško“. Prigimties nepakeisi. Tik italas moters, tikėtina, nepaleis iškart, o kitas reaguos santūriau. Man įsikūnyti į Don Žuaną padeda italų kalba. Na, lipšnus tas Don Žuanas prie moterų... Šioje operoje vaikštau kaip povas arba įprastesnis Žemaitijai paukštis – gaidys. Ne veltui S. Straukaitė Don Žuano išskirtinumui pabrėžti sukūrė gaidį primenantį kostiumą. Bet gyvenime,o kartais ir scenoje, man to lipšnumo moterims pritrūksta... Televizijos projekte Zita Kelmickaitė yra sakiusi, kad man scenoje reikia būti drąsesniam. Aišku, kai pilnėja sceninis „bagažas“, ir drąsos, pasitikėjimo savimi atsiranda daugiau. Ir atsipalaidavimo, ir sceninio flirto. Ir akių žibėjimo... Toks darbas. Negali žiūrovams parodyti, kad tau sunku ar neįdomu. Turi juos sudominti ir priversti pajausti, jog veiksmas scenoje yra tikras ir vyksta dabar“, – reziumuoja Muzikinio teatro solistas.

Lauks žiūrovų reakcijų

M. Rojus vertina savo vaidmenis spektakliuose, o koncertus vadina galimybe pažinti savo klausytojus, jų reakcijas į atliekamą muziką. „Kai esi vaidmenyje – neturi laiko stebėti publikos, o koncertuose matai, kaip ji žiovauja, braukia ašarą ar dar kažkaip reaguoja. Matai, kaip muzika paliečia žmogaus sielą, ir tai būna didžiulė laimė, pasitenkinimas savo veikla. Štai neseniai koncertavau Salantų bažnyčioje, ir dainuojant „Skriski Lietuvėlėn“ ne vienas žmogus braukė ašarą. Tada matai ir supranti, kad daina žmonėms artima, paliečia gilius jausmus. To tikiuosi ir iš pasirodymo Kristiano Benedikto gala koncerte“, – neslepia publikos numylėtinis. 

Šiame koncerte M. Rojus atliks Herkaus Manto ariją iš Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ ir Figaro kavatiną iš Gioacchino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“, o kartu su Kristianu Benediktu pirmą kartą dainuos Nadiro ir Zurgos duetą iš Georges Bizet operos „Perlų žvejai“. „Yra ką veikti šiame kūrinyje: toks įdomus ritminis piešinukas“, – vertina M. Rojus. 

Visi trys koncerto solistai – I. Juozapaitytė, M. Rojus ir Kristian Benedikt publikai dovanos „Valso aidą“ iš Franzo Leháro operetės „Linksmoji našlė“. 

Dainininkas akcentuoja, kad pavasarį ištikusi pandemija jam, kaip menininkui, leido suprasti, jog dar labiau būtina vertinti kiekvieną gyvo susitikimo su klausytojais šansą. „To paties linkiu ir klausytojams. Aš, kaip ir mano kolegos, labai lauksiu jūsų visuose tarptautinio festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ renginiuose. Būtinai susitikime Palangoje!“ – kviečia M. Rojus.