Apie emocinę miesto atmosferą

Spektaklį apie emocinę miesto atmosferą kūrė dramaturgė Kristina Steiblytė, kompozitorius Martynas Bialobžeskis, scenografė ir kostiumų dailininkė Guoda Jaruševičiūtė bei Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai – Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Paulius Pinigis, Simas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė, Donatas Želvys. Premjera vyks šį penktadienį ir šeštadienį 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5). Projektas vykdomas kartu su Britų taryba.

„Spektaklyje žvelgiame į tai, kaip žmogus jaučiasi šiandien. Šiame darbe grįžtu prie žmogiškųjų santykių, vilties ir savirealizacijos temų, kurios Klaipėdai labai svarbios. Bandome apčiuopti emocinę miesto atmosferą, glaudžiai susijusią su kasdienybe“, – teigė režisierius J. Tertelis.

Per asmeninius išgyvenimus

Paklaustas, kodėl pasirinko kurti dokumentinį spektaklį apie uostamiestį, režisierius sakė, kad sprendimą nulėmė kelios priežastys: „Viena iš mane dominančių temų yra miestai, o kiekvienas mano darbas yra tęstinumas prieš tai buvusio. „Jūrinės šviesos“ tęsia mano darbą su Klaipėdos jaunimo teatru. Kitas aspektas, apie kurį šiandien svarbu kalbėti, – įvairialypė bendruomenė yra mūsų stiprybė, o ne silpnybė, kaip dažnai atrodo. Man visada norisi atspindėti žmonių, kurių dažnai negirdime ir nematome, istorijas, paliesti pamirštas ar padėtas į šalį temas.“

Šio spektaklio centre – miestas prie jūros ir jame gyvenantys žmonės. Šeši aktoriai nagrinėja skirtingas temas per asmenines žmonių istorijas ir išgyvenimus apie miestą, šeimą, savęs realizavimą bei viltį. Uostamiestyje gyvena tie, kurie liko krante, ir čia sugrįžta tie, kurie būna jūroje. Šis spektaklis ir apie miestą prie upės, kuri jį dalija pusiau – į naują ir seną. Taip pat jis apie miestą be istorinės atminties, bet su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. „Jūrinės šviesos“ pasakoja tikras atsitiktinai ar savo noru čia atsidūrusių žmonių istorijas.

Pagrindas – pokalbiai su žmonėmis

Spektaklis gimė iš tyrimo, kurį kūrybinė komanda atliko kalbėdamasi su vietiniais gyventojais, analizuodama istorinius šaltinius ir vykdydama stebėjimus.

„Proceso metu mokėmės, kaip imti interviu ir stebėti, suprasti bei interpretuoti tai, ką matome ir girdime. Spektaklio pagrindas yra pokalbiai su žmonėmis, kurie nebuvo specialiai

atrenkami. Kalbant su vienu žmogumi, būdavome nukreipiami pas kitą pašnekovą. Pakalbinome daugybę žmonių, tačiau tai nėra mokslinis tyrimas, o meninė interpretacija, kuri rėmėsi žmonių pasakojimais ir mokslinės medžiagos analize“, – apie kūrybinį procesą kalbėjo J. Tertelis.