Ketvirtadienį – garso menininkų koncertas

Rugsėjo 24 d. 17.30 val. koncertas „Garso labirintas“. Dalyviai: Donatas Bielkauskas / „Donis“, Kristijonas Lučinskas / „Driezhas“, Audrius Šimkūnas / „Sala“.

Pasitinkant rudens lygiadienį, trys garso menininkai kviečia į patyriminę kelionę po garsų pasaulį. Klajodami tarsi labirintu iš vienos Parodų rūmų salės į kitą, keliautojai kartu su parodos „We can be heroes“ eksponatais aptiks tris garsų salas su eksperimentinės muzikos kūrėjais / atlikėjais. Projekto dalyviai nežada įprastos formos koncerto: čia nerasite nei kėdžių, nei nuoseklios programos, viskas skambės vienu metu, o klausytojams teliks klaidžioti nuo vieno atlikėjo prie kito ir klausytis jų skleidžiamų garsų arba ir patiems įsilieti į muzikinio audinio kūrybinį procesą.

Paklaustas, ko galima tikėtis „Garsų labirinte“, vienas iš projekto autorių „Donis“ paaiškina: „Visi atlikėjai prieš keletą metų dalyvavo projekte, susijusiame su Klaipėdos garsovaizdžių paieškomis. Taigi, greta kitko, galima tikėtis miesto garsų iš kūrėjų fonotekų. Atlikėjai tikisi į savo pasirodymus įtraukti ir lankytojus, kad šie ne tik pasyviai klausytų, bet ir patys galėtų prisiliesti prie įvairių daiktų, objektų ar instrumentų ir sukelti garsus, kurie realiu laiku įsipintų į tuo metu erdvėje skambantį muzikinį ar garsinį audinį.“

Penktadienį – diskusija „Vaizdai ir žodžiai“

Rugsėjo 25 d. 17.30 val. įvadinis Klaipėdos knygų mugės renginys – diskusija „Vaizdai ir žodžiai“. Dalyvauja: Ernestas Parulskis, Herkus Kunčius, Ignas Kazakevičius.

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka jau septintąjį kartą kviečia į Klaipėdos knygų mugę. Šiemet knygų šventė, išaugusi iki tarptautinio kultūros festivalio su šūkiu „Pasiduok traukai“, plečia ne tik programą, bet ir dislokacijos vietas. Vienas iš įvadinių mugės renginių – KKKC Parodų rūmuose vyksianti diskusija „Vaizdai ir žodžiai“, kurios metu menotyros studijas baigę rašytojai E. Parulskis, H. Kunčius ir pokalbio moderatorius menotyrininkas I. Kazakevičius analizuos meno ir tikrovės santykius.

Ar egzistuoja estetikos ir informacijos sintezė? Ar menas gali būti matuojamas teorinėmis konotacijomis? Ar menininkas atsiribodamas nuo aplinkinio pasaulio kontekstų gali užfiksuoti tikrovę tokią, kokia ji yra? Kada apskritai procesas tampa meno kūriniu? Kiek meno kūrinio vertę lemia atsitiktinumas, o kiek – talentu grįstas subjektyvus požiūris į pasaulį? Kuo grįstas meno vertybinis matas? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškos diskusijos dalyviai.

Šeštadienį – ekskursija po parodą ir knygos pristatymas

Rugsėjo 26 d. 12 val. ekskursija po KKKC Parodų rūmuose iki lapkričio 9 d. eksponuojamą tarptautinio meno projekto „We can be heroes“ / „Būkime herojais“ parodą su menotyrininku, projekto iniciatoriumi I. Kazakevičiumi.

Rugsėjo 26 d. 13 val. menininko Ž. Augustino albumo „To Žygimantas Augustas“ pristatymas: knygos autoriaus ir filosofo V. Dranseikos diskusija apie mokslingumą ir netikrumą.

Menininko Ž. Augustino vardo panašumas į Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1520–1572) vardą jam tapo pretekstu vaizdais kalbėti apie istorinių faktų naudojimą asmeniniais tikslais. Savo kūryboje Ž. Augustinas nesiima spręsti istorinių dilemų, jo tikslas – atkreipti dėmesį į neišvengiamą istorijos subjektyvizavimą, panaudojant šį reiškinį ne kaip politinį įrankį, o kaip pramogos konstravimo principą.

Organizatorių nuotr.

„Beveik visose viešosiose erdvėse į mane žvelgia žmonių atvaizdai. Geriau įsižiūrėjęs matau, kad bene visi šie atvaizdai ką nors meluoja. Meluoja apie skanų maistą užkandinėse, apie idilišką gyvenimą, apie man pasiryžusių padėti politikų nuoširdumą... <...> Stebina paradoksali vaizdo savybė – įtikinti žiūrovą, nors jis žino, kad yra apgaudinėjamas. Jei šios prieštaros panaikinti neįmanoma, gal galima ją palengvinti? Kiek galime žmogaus sukurtais vaizdais pasitikėti, koks yra jų ryšys su tikrove? Ar menininko vaizduotė gali būti „tikresnė” už mokslą? Ar yra vaizdo melo ribos?“ – savo meno doktorantūros darbe – meno projekte „Vaizdo poreikis“ rašo Ž. Augustinas.

Mokslinio darbo medžiaga tapo ir menininko albumo „To Žygimantas Augustas“ pagrindu. Ką tik anglų kalba išleistas gausiai menininko kūriniais iliustruotas leidinys taps šeštadienio popietės diskusijos objektu. Kartu su knygos autoriumi albumą pristatys kasdienio ir mokslinio mąstymo santykius tyrinėjantis filosofas V. Dranseika.

Parodoje „We can be heroes“ eksponuojama Ž. Augustino instaliacija „Bandymas tapti karališku“. Kūrinys sudarytas iš keleto segmentų. Vienas iš jų – terminalas su veidų palyginimo programa – suteikia galimybę žiūrovams interaktyviai įsitraukti į kūrėjo meno projektą. Kiekvienas lankytojas gali išsitirti savo ir istorinių asmenybių Žygimanto Augusto ar Barboros Radvilaitės išorinį panašumą. Kompiuterinė programa, išanalizavusi veido bruožus, nustato ir netrukus ekrane pateikia panašumo procentus. Tiesa, prieš tiriantis menininkas rekomenduoja pasistengti atkartoti karalių veido išraišką, antakių liniją, žvilgsnį. Tapti panašiu į pasaulio galinguosius – nelengva.