„Macula Lutea“ lietuviškai reiškia geltonąją dėmę. Tai yra akies jautriausia dalis, kuri leidžia mums atskirti spalvas ir matyti aplinką ryškiai. Kartu tai tarsi burtažodis, kaip iš lotynų kalbos vadovėlio ištrauktas egzotinio augalo ar gyvūno pavadinimas.

„Žiūrėdami į kiekvieną daiktą ar reiškinį, „nuspalviname“ jį savo kalba arba žodžiais, tarsi apibūdindami tai, ką matome. Taip kuriame ir žinutę, kurią galime perduoti kitiems. Tačiau, ar įsiklausome į tai, ką matome? Ir ar tada nustojame matyti iš tikrųjų? Galiausiai regėjimas yra tik šviesos ir spalvų žaidimas, bangos, sklindančios per sudėtingas mūsų akių ir nervų ląsteles. Žakardine technika austuose darbuose bandau atitrūkti nuo kalbos ir pažiūrėti į daiktus ir aplinką tarsi nežinočiau žodžių. Toje aplinkoje daiktai nebetenka savo formų. Paradoksas, bet čia irgi, vadovaudamasi sudėtingais fizikos dėsniais, tiksliai apskaičiuodama siūlų pynimus ir bandydama sukurti daugialypę spalvų įvairovę audiniuose tik iš kelių duotų siūlų, bandau sukurti „atsitiktinumą“, pamatyti šviesą kaip spalvą, šokančią tinklainėje ir atsispindinčią užmerktuose akių vokuose, kur kartais vis dėlto išnyra atpažįstami objektai“, – apie parodos inspiracijas dalijosi mintimis K. Austi.

Jos tekstilės kūrinių parodą pristatys dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė  Dalia Karatajienė.

K. Austi darbų paroda „Macula Lutea“ Baroti galerijoje Klaipėdoje veiks iki rugpjūčio 9 d.