Papildys vienas kitą

Penktadienio vakarą Parodų rūmuose du kūrėjai – dokumentinio kino režisierius A.Stonys ir saksofonininkas, multiinstrumentininkas J.Maksimovičius – susitiks tam, kad, papildydami vienas kitą savosiomis raiškos priemonėmis, leistųsi į bendrą prisiminimų kelionę.

Kūrybinio dialogo metu susipins dviejų žanrų – kino ir muzikos – menas. Režisierius A.Stonys savąją gyvenimo istoriją atskleis per filmų, geriausiai atspindinčių kūrėjo kelią, tapusių kertiniais akmenimis ir suformavusių jį kaip režisierių, fragmentų koliažą. Savąją istoriją, tik jau ne vaizdais ar žodžiais, o muzikos garsais, pasakos ir saksofonininkas bei kompozitorius J.Maksimovičius, publikos akivaizdoje abiejų menininkų gyvenimo istorijas suausdamas į bendrą kino ir muzikos audinį.

Kuria dokumentinius filmus

A.Stonys (gim. 1966) – Nacionalinės premijos laureatas, Europos kino akademijos tikrasis narys, „European Documentary Network“ narys. Po studijų Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) stažavosi Jono Meko kino antologijos archyve Niujorke (1989). Nuo pirmojo filmo „Atverti duris ateinančiam“ (1989), sekdamas lietuvių poetinės dokumentikos tradicija, režisierius ėmė gilintis į tautos ir atskiro žmogaus būsenas, lūkesčius, nuotaikas. Vidinį neregių pasaulį atskleidžianti juosta „Neregių žemė“ (1992) pelnė Europos kino akademijos apdovanojimą „Felix“ kaip geriausias metų dokumentinis filmas. Savitu žvilgsniu į kasdienybę pasižymi ir kiti A.Stonio darbai: „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „Skrajojimai mėlynam lauke“ (1996). Vėlesniuose A.Stonio filmuose – „Ūkų ūkai“ (2006), „Varpas“ (2007), „Raminas“ (2011), „Kenotafas“ (2013), „Avinėlio vartai“ (2014) – mąstoma apie laiko slinktį, praeities atmintį, tikėjimą ir amžinybę. Filmas „Moteris ir ledynas“ (2016) – meditacija laiko ir gamtos temomis – buvo išrinktas geriausiu dokumentiniu filmu festivalyje „Kino pavasaris“ ir 2017 m. pelnė du „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus. 2018 m. kartu su latvių režisiere Kristīne Briede sukurtas naujausias filmas „Laiko tiltai“ – tai meditatyvi kinematografinė esė apie praėjusį laiką, kino poeziją ir poetus kine, baltiškojo poetinio kino tradicijas. Šanchajaus tarptautiniame festivalyje šis filmas pelnė pagrindinį „Auksinės taurės“ apdovanojimą už geriausią dokumentinį filmą, buvo išrinktas oficialiu Lietuvos kandidatu „Oskaro“ apdovanojimams.

Vienas ryškiausių saksofonininkų

J.Maksimovičius (gim. 1975) – vienas ryškiausių Lietuvos džiazo saksofonininkų, išsiskiriantis emocionaliu ir brandžiu muzikavimu, polistilistinės raiškos meistras, savitas kompozitorius, grupių lyderis ir pedagogas. Baigė studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Petro Vyšniausko klasė). Ne kartą buvo įvertintas įvairiuose konkursuose. Džiazo scenoje pasirodė 1996 m., nuo tol groja su daugeliu Lietuvos džiazo atlikėjų. Nuo 2002 m. J.Maksimovičius reiškiasi kaip kompozitorius, tarp jo kūrinių – Kompozicija sopraniniam saksofonui ir styginiam kvartetui (2005), muzika Psilikono teatro spektakliui „Išplėšk sielą“ (2012), kelios dešimtys džiazo pjesių, trys iš jų įtrauktos į lietuviškų džiazo temų rinkinį „Nuo bliuzo iki sutartinių“ (2013). J.Maksimovičius muzikuoja su savo grupėmis: trio, kvartetu, kvintetu „Riot“, groja solo, dalyvauja įvairiuose projektuose ne tik su džiazo, bet ir su akademinės muzikos atlikėjais.

Renginys nemokamas. Įėjimas – su galimybių pasais.