D. Truskaitės „Ne apie“

Menininkė D. Truskaitė Klaipėdoje pristatys kūrinius „Nepasakyti“, „Užuolaida“, „Investicija“ ir „Keturios saujos“. Nors jos parodoje „Ne apie“ tik keturi darbai, eksponatų – daug. Instaliaciją „Nepasakyti“ sudaro 380 itin plonų A4 formato popieriaus lapo dydžio matinio stiklo lakštų, simetriškai suguldytų ant parodų salės grindų. Pasak tekstų apie dailę autoriaus Vytauto Paplausko, vienu metu galimos net kelios šio kūrinio suvokimo galimybės. Lengviausia priskirti prasmes kūrinio materijai – stiklui. Neįmanoma ignoruoti jo, kaip medžiagos, savybių, kurios jau savaime asocijuojasi su trapumu, pažeidžiamumu ir laikinumu. Visai kas kita – menininkės pasirinkta forma, t. y. balti popieriaus lapai. Viena vertus, baltas lapas asocijuojasi su idealizuota tabula rasa būsena, švara, sąmonės skaidrumu. Kita vertus, – su tuštuma, trūkumu, minties sąstingiu. Vis dėlto pati menininkė akcentuoja pozityvią balto popieriaus lapo prasmę. Na, o pasitelkdama stiklą, kaip kūrinio materiją, D. Truskaitė vizualizuoja šios „balto popieriaus lapo“ būsenos trapumą ir laikinumą.

Dar vienas didesnio formato kūrinys „Užuolaida“ iš formose sulydyto stiklo, pasak autorės, atsirado jai besiginčijant su KKKC Parodų rūmų ekspozicine erdve, tiksliau – su ten esančia juoda užuolaida. Menininkė iki paskutinės akimirkos abejojo, ar šis pavadinimas prigis naujam kūriniui, todėl visai gali būti, kad parodos lankytojai etiketėje perskaitys kitą užrašą.

„Vertinant D. Truskaitės parodą platesniame stiklo meno kontekste, ją neabejotinai galima priskirti šiuolaikiniam stiklo menui, nes stiklą, kaip medžiagą, menininkė konceptualizuoja. O vertinant viso šiuolaikinio meno kontekste, ją galima būtų susieti su minimalizmu, nes D. Truskaitės kūriniams būdinga minimalistinė estetika. Iš minimalizmo menininkė perima formos paprastumą, vizualinės kalbos lakoniškumą, polinkį į abstrakciją. Tačiau kitaip nei tradiciniai minimalistai D. Truskaitė nevengia operuoti ir tokiomis formomis, kurios turi aiškias kultūrines konotacijas, todėl menininkės kūrybą galima vadinti originalia minimalizmo ir postminimalizmo sinteze“, – apie D. Truskaitės kūrybą rašė V. Paplauskas.

D. Truskaitė – viduriniosios kartos šiuolaikinio meno kūrėja, dažniausiai kurianti iš stiklo. Studijavo Vilniaus dailės akademijoje vitražo specialybę. Kurti pradėjo nuo vitražų, stiklo plastikos kompozicijų architektūrinėse erdvėse. Pastaruoju metu kuria darbus parodoms, instaliacijas.

P. Ramanausko „Keliaujantis potėpis“

P. Ramanausko „Keliaujantis potėpis” – tai ekspozicija apie nuoseklias šiuolaikinės tapybos galimybių (pra)plėtimo paieškas, ėjimus iš dvimatės tapybos į erdvę, pasivaikščiojimus tapybos paribiais. Parodoje bus eksponuojami naujausi tapybos kūriniai, objektai, tapybos hibridai.

Tapybos raiškos ekspansija skleidžiasi įtraukiant ir keičiant, modifikuojant atpažįstamą parodų salės erdvę, kurioje šie tapybos hibridai įsitraukia į vizualią kelionę – potėpis keliauja paviršiais ir parodų salės erdvėmis.

P. Ramanauskas (gim. 1987) yra jaunosios kartos vizualaus meno kūrėjas, save realizuojantis tapybos, instaliacijos ir objekto meno srityse, dalyvaujantis šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje ir užsienyje. Pagrindinė kūrybos sritis – šiuolaikinės tapybos laukas ir tapybos praplėtimo paieškų strategijos.

R. Sorakaitės „Atminties spalva“

R. Sorakaitės kūrybos motyvai – tai tylios, besikartojančios kasdienybės detalės, kurias tapant, fiksuojant, perkuriant ir interpretuojant įprasminama laiko tėkmė. Medžiaga paveikslui tampa ir į prieblandą grimztantis kambarys, ir šviesos ruože žybsinčios dulkės. Nors menininkė intuityviai permąsto vietą ir laiką, kuriame ji yra, atranda motyvų artimiausioje aplinkoje, tačiau tai, kas nugula paveiksle, neišvengiamai neatsiejama nuo praeities, nuo (ne)pamirštų potyrių ir jausmų.

Parodoje bus pristatytos kelerių metų laikotarpiu plėtotos potemės, besiskleidžiančios atskirose paveikslų serijose, tačiau jas visas jungia sulėtėjusio, išsitęsusio laiko pojūtis.

R. Sorakaitė (gim. 1988) yra jaunosios kartos tapytoja, aktyviai dalyvaujanti Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jos kūryba buvo pristatyta Niujorke, Londone. R. Sorakaitės tapybos būdingi bruožai – minimalus, fragmentiškas vaizdavimo būdas ir kasdienybės estetika.

Visos trys parodos veiks iki balandžio 14 d. KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).