Dvi jų skirtos prisiminti Rusijos invazijos į Ukrainą antrąsias metines, o kitose kreipiamas dėmesys į nostalgiją kai kuriems gyvenimo etapams, akcentuojamas būties laikinumas bei trapumas.
Renginio pradžioje KKKC direktorius Liudas Andrikis kvietė tylos minute pagerbti visus kovojančius ir žūstančius už Ukrainos laisvę.
Yevhenas Titovas – žurnalistas, fotografas, vykęs į subombarduotas, raketomis apšaudytas Ukrainos vietas. Į uostamiestį jis atvežė savo nuotraukų parodą „NElaimingų Naujųjų metų!“.
„Deja, fotografas negali prisijungti prie mūsų, taip pat ir parodos organizatoriai, visi jie yra Ukrainoje. Kviečiu visus pabūti su jais mintimis, palinkėti stiprybės visiems ukrainiečiams, kad kuo greičiau įvyktų pergalė“, – pažymėjo KKKC direktoriaus pavaduotoja Kultūrinei veiklai Žana Jegorova.
Antroji paroda – grupinė Ukrainos menininkų darbų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę“. Ji kalba apie žmonių, išgyvenusių karą, paslaptis. Parodoje atsispindi ir viena kitai prieštaraujančios sąvokos – mirtis ir gyvybė, siaubas ir meilė, baimė ir drąsa.
„Viena vertus, tai yra dveji metai bombų sprogimų ir oro pavojaus signalų, kurie skamba nuolatos, bet tuo pačiu tai yra dveji metai, kai demonstruojame drąsą ir susitelkimą. Kai tik prasidėjo šis karas, man kilo idėja parodyti ne tik visus baisumus, kurie iškyla ir kurie yra vykdomi, bet taip pat ir mūsų drąsą, meilę, susitelkimą bei pasitikėjimą vienas kitu“, – akcentavo parodos kuratorė Yulia Sapiha.
Ave Vellesalu-Murd menininkės iš Estijos paroda-instaliacija „Memoria“ tarsi nukelia į gamtą. Menininkė tikino šiuo darbu norėjusi parodyti, kaip jausdavosi vaikystėje, užklupus sunkumams, kas ją labiausiai nuramindavo bei kaip tam tikri įvykiai ją pavertė tokia, kokia yra šiandieną.
Antrame aukšte eksponuojamoje Broniaus Rudžio parodoje „Vaizdas vilioja Vaizdą” didelis dėmesys skiriamas linijai, šriftui, spalvai, pateikiami piešinių ciklai eksponuojami kaip atskiri vienetai arba jų instaliacijos.
Eglės Kontrimienės-Degutis apie savo tapybos parodą „Gilūs paviršiai“ sakė, kad ją kurdama rėmėsi fizika ir metafizika. Fizika – kalbant apie darbų techniką, o metafizika – apie būties laikinumą.
„Vienintelis amžinas dalykas – nuolatinė kaita. Viskas, kas išdygsta, tuoj pat sunyksta, vyksta amžinas ratas“, – akcentavo menininkė.
