Klaipėda įvairiais istorijos laikotarpiais užėmė startegiškai svarbų vaidmenį ne vienai šaliai. Sausio 22-ąją prieš 150 metų prasidėjusio Lietuvos ir Lenkijos sukilimo prieš carinės Rusijos despotiją dalyviams skirti ginklai ir amunicija keliavo per Rytprūsiams priklausiusią Klaipėdą.

Ginklus gabeno kontrabanda

Kovoje dėl valstybės laisvės ir nepriklausomybės tada dalyvavo keli šimtai tūkstančių žmonių. Sukilimui Lietuvoje reikėjo ginklų. Viena iš galimybių juos gauti – iš Vakarų šalių per Prūsijos sieną, pasitelkiant kontrabandininkus.

Istorikas Dainius Elertas teigė, jog yra išlikę keletas to meto dokumentų, kuriuose rašoma, kad „Laikinos tautinės vyriausybės Lietuvos provincijos valdybos skyrius 1863 metų gegužės 30 dieną sudarė sutartį su vienu Belgijos pirkliu 10 tūkst. graižtvinių šautuvų-muškietų ir 1 mln. pistonų įsigyti“.

Pasak istoriko, pirklys įsipareigojo šituos ginklus pervežti per Prūsijos sieną į dabartinės Lietuvos teritoriją. Ten juos turėjo perimti sukilėlių agentai.

Yra ir daugiau dokumentinių liudijimų, kad ginklų tiekime dalyvavo ir Klaipėdos pirkliai.

Kelionė į Lietuvą

Prieš keletą metų D.Elerto išleistoje knygoje „Vėjas rėjose: burlaivių epochos atspindžiai“ aprašyta lenkų emigrantų ruošta jūrų ekspedicija sukilėliams paremti.

Nuspręsta nuplukdyti ne tik ginklus ir amuniciją, bet ir 158 savanorius kovotojus, tarp kurių buvo 126 lenkai, 22 prancūzai ir 16 italų. Vienas jų – Adomo Mickevičiaus sūnus Vladislavas. Ekspedicijai vadovavo pulkininkas Teofilis Lapinskas, kuris karinę karjerą padarė Austrijos kariuomenėje.

Tuo pirkiniu susidomėjo Rusijos imperijos specialiosios tarnybos. Į sukilėlių gretas buvo infiltruotas agentas.

„Ward Jackson“ garlaiviu T.Lapinsko būrys kovo 22 d. išplaukė iš Londono. Laivas priklausė Rusijai tarnaujančiai kompanijai. Kai garlaivis pasiekė Danijos krantus, kapitonas atsisakė plaukti į Gotlandą, teko sustoti Kopenhagoje.

Su kitu laivu kampanijos dalyviai pasiekė Malmės uostą, iš ten Lietuvos link turėjo išplaukti jau burlaiviu „Emilija“, bet į jį ginklų tilpo mažiau ir tik – 120 savanorių.

Išsilaipinimas nepavyko

Birželio 11 d. „Emilija“ pasiekė rytinę Baltijos pakrantę, ekspedicijos vadas su įgulos nariais keliomis valtimis išplaukė į žvalgybą. Jie išsikėlė ties Juodkrantės maudyklėmis.

„Nuspręsta išsilaipinti ir užimti Juodkrantės miestelį. Kol niekas nesužinos, greitai kirsti marias, judėti sienos link ir keliauti į Lietuvą“, – sukilėlių rėmėjų planus priminė D.Elertas.

Bet grįžtant pasikeitė vėjas, tapo aišku, kad jiems nepavyks pasiekti kranto. Tad nuspręsta, kol dar įmanoma, grįžti į burlaivį.

Viena valtis apvirto, joje buvę žmonės – 16 užsieniečių savanorių ir 8 lenkai nuskendo.

Sugniuždyti nesėkmės, ekspedicijos dalyviai pasuko Gotlando link. Operacija mūsų krašte žlugo.

Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos Respublikai ginklu kaunantis dėl nepriklausomybės Klaipėdos krašte ne kartą sulaukta rimtos paspirties.