Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje griūva kultūrinis palikimas. Krašto tyrinėtojai spėja, kad senajam dvarui priklausęs samdinių gyvenamasis pastatas, vadinamasis kumetynas, sąmoningai neįtrauktas į kultūros objektų sąrašą, kad nekiltų problemų jį sunaikinant.

Kapinės – bendram naudojimui

Dabartinėje Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kažkada buvo Lypkių, Budrikų, Laužų, Šušeikių, Švepelių kaimai. 300 ha aprėpiančiame LEZ‘e turėtų būti mažiausiai ketverios senųjų kaimų kapinės, išliko tik vienos, bet labai nuniokotos.

Čia buvo ir dvaras, kurio net pamatų šiandien nebėra. Tačiau jam priklausęs kumetynas tebestovi.

„Koks to kumetyno statusas? Ogi – jokio. Kažkada nebuvo priimtas sprendimas įrašyti jo į registrą. Komisijos nariams pasirodė, kad tai menkavertis objektas. Kapinaitės turi savo statusą, o dvarvietė neturi, nes ji neišliko“, – teigė paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.

Tačiau patvirtino: jei bus apsispręsta vykdyti darbus Lypkių dvarvietės teritorijoje, paveldosaugininkai reikalaus atlikti archeologinius tyrimus ir nustatyti tas vertes.

„Kai derino detalųjį planą Lypkių kapinaičių vietoje, tai mums pavyko jas išsaugoti. LEZ‘o vadovybė nėra piktybiškai nusiteikusi, manau, kad ji priims tokį sprendimą, kokio pareikalausime“, – įsitikinęs L.Kavaliauskas.

„Senųjų kapinių vieta Laisvojoje ekonominėje zonoje palikta bendram naudojimui, o dvarvietė greičiausiai bus užstatyta. Tie, kurie pretenduos į tą sklypą, kurie ketins ten vystyti veiklą, privalės atlikti archeologinius tyrimus“, – patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė.

Pirmininkui nepatiko klausimai

Teritorija, iš kurios prieš metus išsikėlė gyventojai, ir kur stovi dvaro priklausinys, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos detaliajame plane pažymėta žalia spalva ir įvardyta „sklypai nuomai po 2012 metų“.

Klaipėdos LEZ‘o valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas nenoriai kalbėjo apie tai, ką ketina daryti su kultūriniu palikimu Laisvojoje ekonominėje zonoje.

„Čia ne mūsų problema, skambinkite į savivaldybę. Tai – turtas, kurį perėmė valstybė, čia ne mūsų problemos, ir mes nespręsime. Artimiausiu metu mes ten neplanuojame nieko statyti“, – atrėžė P.Vasiliauskas, paklaustas, ką ketina daryti su prieš metus gyventojų paliktais pastatais.

Pasiteiravus, ar artimiausiu metu bus užstatyta buvusi senojo Lypkių dvaro vieta, po ilgos pauzės P.Vasiliauskas atsakė: „Artimiausiu metu – ne. Viso. Atia“.

Tarsi po branduolinio sprogimo

23 Lypkių gyventojams buvo išmokėta 18 mln. litų, todėl žmonės išsikraustė. Pastatai netrukus virto vaiduokliais, kai kuriuos jų ne kartą nuniokojo gaisrai.

Apleistą kaimą Klaipėdos LEZ‘e tvarkyti delsiama, nors per metus ir pabaigti žemės nuosavybės tvarkymo formalumai, tačiau iki šiol neišsiaiškinta, kas turi administruoti apleistus pastatus. Taip pat ir buvusį dvaro kumetyną.

Iš Lypkių kaimo, ilgainiui apsupto Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, didžioji dalis žmonių iškeldinti prieš metus. Tačiau trijuose pastatuose iki šiol yra gyventojų, kurie užsiliko dėl vienokių ar kitokių priežasčių.

Savivaldybė turto nenori

„Tie pastatai, iš kurių išsikraustė Lypkių kaimo gyventojai, valdyti patikėjimo teise niekam neperduoti. Turtas yra valstybės, žeme turi rūpintis Nacionalinė žemės tarnyba. Dėl žemės – įstatyme pasakyta labai aiškiai, o kas turi valdyti pastatus, neparašyta“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Esą šitais apleistais pastatais užsiiminėja savivaldybės Turto skyrius. Teigiama, kad buvo susirašinėjama su Ūkio ministerija, ši pasiuntė į Aplinkos ministeriją. Ten pasakė, kad savivaldybė ruoštų nutarimo projektą ir perimtų tuos pastatus valdyti patikėjimo teise.

„Bet savivaldybei to turto nereikia, nes paskui tik turėsime vargo. Kai reikės juos nugriauti, turėsime mokėti pinigus. Iš tikrųjų tas turtas yra valstybės, tik nepaskirtas to turto administratorius“, – tvirtino R.Gružienė.

„Nešvarūs“ užsakymai

Krašto tyrinėtojai, besirūpinantys kultūriniu paveldu, nerimauja, kad Lypkių dvaro kumetynas dings nuo žemės paviršiaus net nespėjus atlikti jokių tyrinėjimų.

„Yra buvę, kai statytojai nepaisė įstatymų ir dalį vertybių sunaikino, savavališkai iškasė. Tokiu atveju darbai stabdomi pusei metų, ir verslininkai turi atlyginti žalą, atsiradusią sunaikinus vertybes“, – pasakojo viešumo nepanoręs archeologas.

Piniginės baudos už tokius nusižengimus siekia iki tūkstančio litų, bet didžiausia bausmė – atimami statybos leidimai.

Pagal Lietuvos įstatymus kasinėjimus reikėtų atlikti tose istorinėse vietose ir paminklavietėse, kurios atsidūrė pavojuje dėl plėtros, žemėnaudos kaitos, grobstymo arba natūraliai nyksta.

Lietuvoje archeologijos tyrimai apsaugos tikslais vyksta iš valstybinių bei privačių lėšų.

Pastaraisiais metais valstybė pageidauja, kad už archeologinius tyrimus savininkai susimokėtų patys.

2010 m. archeologijos tyrimų kaina už 1 kv. m tyrinėjimus siekė nuo 200 iki 600 litų. Įkainių dydis priklauso nuo to, kokia tai yra teritorija, koks kultūrinis sluoksnis, koks gruntas.

Verslininkai dažniausiai nenori investuoti į archeologinius tyrimus, nors tai privaloma ir jie to negali išvengti.

„Neretai užsakovai nepagaili honoraro archeologams, kad jie nieko nerastų. Pas mus yra tokių kolegų, kurie turi savo įmones ir dirba gana keistai. Kai reikia, suranda tai, ką reikia, kai nereikia – nieko neranda. Priklauso nuo užsakymo“, – šios veiklos užkulisius atskleidė archeologas.