Belaukiant skiepų

COVID-19 užkratas metų pradžioje tebesiautėjo ir 2021-ieji prasidėjo griežtu karantinu.

Didžiausia daugelio klaipėdiečių viltis buvo skiepai, kuriais pirmiausia buvo pradėti skiepyti medikai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai.

Kaip tik tuo pat metu ėmė reikštis ir pirmieji skiepų priešininkai, skleisdami į viešąją erdvę įvairius savo vertinimus.

Vienas jų – pagarsėjęs sveikuolis, Seimo narys Dainius Kepenis, kuriam pačiam vasario viduryje teko patirti, kad virusas vis dėlto tikrai egzistuoja.

Vasarį pradėti skiepyti senjorai. Kai kas šiuo Vyriausybės sprendimu piktinosi, esą kodėl nevakcinuojami darbingi žmonės, kurie moka mokesčius, neleidžiama jiems dirbti, o skiepijami senjorai, kurie ir taip sėdi namuose.

Į bažnyčią – ne tik melstis

Vasaros pradžioje Klaipėdoje įsivyravo nauja delta atmaina, o skiepytis jau galėjo visi, kas nori. Mobilios vakcinavimo komandos visus norinčiuosius skiepijo gatvėse, bažnyčioje ir kitur.

Lietuvos krikščioniškojo koledžo (LCC) Universiteto salėje buvo atvertas stacionarus vakcinacijos centras, kuris ten veikė iki šių metų rugsėjo 1-osios, paskui jis perkeltas į Futbolo mokyklą Paryžiaus Komunos gatvėje (ir čia dirbs iki vasario pradžios).

Virusas nuslopo liepą, tačiau spalio viduryje vėl smogė, bet mokslo įstaigos nebuvo uždarytos, pamažu pavyko suvaldyti situaciją.

Vis dėlto Klaipėda pagal sergamumą iš 60-ies šalies savivaldybių šių metų pabaigoje išlieka tarp labiausiai sergančiųjų.

Priešpaskutinę metų dieną koronavirusu sirgo 1 219 klaipėdiečių.

Iš viso šia liga Klaipėdoje sirgo 36,4 tūkst. žmonių, pasveiko 34,3 tūkst., mirė 336, be to, šis virusas turėjo įtakos dar 773 uostamiesčio gyventojų mirčiai.

Klaipėdoje iki vakar jau buvo paskiepyta 87,8 tūkst. žmonių (58,9 proc.), Lietuvos vidurkis – 68,5 proc.

Po mirties – apdovanojimai

Vieni pirmųjų viruso aukų – gydytojai ir ligoninių darbuotojai.

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Tada Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais už paaukotą savo pačių gyvybę kovojant su koronavirusu Lietuvoje pagerbti 28 medicinos darbuotojai, tarp jų du klaipėdiečiai – Klaipėdos jūrininkų ligoninės Diagnostikos skyriaus gydytojas gastroenterologas Valdas Kuolas ir tos pačios ligoninės slaugytojo padėjėja Valentina Bilan.

Minint Mindaugo karūnavimo dieną, Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą šiuo apdovanojimu pagerbti dar devynis šalies medikus, kurie taip pat paaukojo savo gyvybę, gelbėdami pacientus nuo pražūtingo viruso.

Apdovanotųjų artimiesiems Liepos 6-ąją prezidentūroje buvo įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai.

Jie skirti ir penkiems Vakarų Lietuvos medicinos darbuotojams – Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriaus pagalbiniam darbuotojui Viačeslavui Cepajevui, Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro skubiosios medicininės pagalbos slaugos specialistei Simonai Girdvainienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialo Vidaus ligų skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Sigitai Januškienei, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovui Algirdui Narinkevičiui bei Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiajam gydytojui anesteziologui, kardiologui Vytautui Vasiliauskui.

Skaudžios netektys

Pirmąkart istorijoje Lietuvos medikai po mirties buvo apdovanoti šių metų pradžioje, Vasario 16-osios proga.

Mirtis šiemet buvo itin negailestinga. Miestas neteko ir daugiau iškilių žmonių.

Nuo koronaviruso šių metų pradžioje mirė ilgametis Smiltynės girininkas Algimantas Laurinaitis.

Vasarį pranešta apie jūrų kapitono, buvusio ilgamečio Lietuvos jūreivystės aukštosios mokyklos direktoriaus Jono Baltramonaičio mirtį.

Balandžio 14-ąją, būdamas vos 44-erių, mirė žinomas uostamiesčio atlikėjas Eugenijus Ostapenka.

Gegužės 31-ąją savo žemiškąją kelionę baigė vaikų rašytojas klaipėdietis Sigitas Poškus.

Liepos 12-ąją mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, po pusantro mėnesio, rugpjūčio 29-ąją, miesto kultūros bendruomenę pasiekė žinia apie P.Gaidžio bendražygio, buvusio Klaipėdos dramos teatro vadovo ir operatoriaus Romo Pletkausko mirtį.

O spalio 16 d. žurnalistų gildija neteko kolegos, ilgamečio LRT operatoriaus ir fotografo Eugenijaus Maciaus, kuris netikėtai sukniubo per savo paties parodos atidarymą.

Lapkričio 24-ąją mirė dar vienas iškilus klaipėdietis – profesorius emeritas, buvęs Seimo narys Vytenis Albertas Zabukas.

Gruodžio 12-ąją COVID-19 auka tapo žinomas uostamiesčio gydytojas, Klaipėdos armėnų bendruomenės vadovas Albertas Albertjanas.

Politikai liko monitoriuose

Žinomų ir mažiau žinomų žmonių mirtys nuo COVID-19 šiurpino visus metus, tad su virusu flirtuoti nebuvo linkę ir miesto politikai, nusprendę posėdžiauti nuotoliniu būdu.

Per visus šiuos metus tik trys tarybos posėdžiai vyko gyvai, visais kitais atvejais posėdžiauta nuotoliniu būdu.

2021-ieji miesto politiniame gyvenime išskirtiniai tuo, kad metų pradžioje buvo paskelbta apie naujos frakcijos įsikūrimą – trys tarybos nariai paliko frakciją "Už ateities Klaipėdą" ir įkūrė frakciją "Už Klaipėdos ateitį".

Metų pabaigoje nustebino "valstiečių" frakcijos atstovai, paskelbę, jog traukiasi iš frakcijos, tačiau lieka opozicijoje ir kol kas prie nieko jungtis neketina.

Balandį buvo įsteigtas naujas Laisvės partijos Klaipėdos skyrius, kuriam vadovauti ėmėsi krašto verslininkas, visuomenininkas ir renginių organizatorius Jevgenijus Sokolovas.

O šį pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi Vytautas Grubliauskas.

Jubiliejus: šiemet pavasarį sukako 10 metų, kai Klaipėdos mero poste darbuojasi V.Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Postuose – nauji veidai

Per šiuos metus ne vienoje savivaldybės įstaigoje ar įmonėje pasikeitė vadovai. Kai kuriose keitėsi tyliai, kai kuriose – skandalingai ir net ne vienąkart.

Nuo metų pradžios stebino kone karšta bulve tapusio viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" vadovo posto mįslė.

Po Romando Žiubrio pasitraukimo metų pradžioje šioje vietoje dirbo dar trys direktoriai, galiausiai gruodį šias pareigas pradėjo eiti Eglė Šulskė.

Naujas vadovas – Liudas Andrikis (vietoj pasitraukusio Igno Kazakevičiaus) ėmė dirbti ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre.

Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centrui vietoj Alekso Bagdonavičiaus ėmė vadovauti Ramūnas Kaubrys, o Klaipėdos koncertų salei – vietoj Danutės Žičkuvienės – Tadas Grabys.

Klaipėdos pirties direktorius Algimantas Strikaitis, įpusėjus kadencijai, kovo pradžioje nusprendė trauktis iš posto dėl asmeninių priežasčių. Konkursą į jo vietą laimėjo Andrius Vaitkus.

Ilgamečio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Šarūno Reikalo pareigas po konkurso perėmė Roma Budrienė.

Dar šiemet pasikeitė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas, juo tapo Vladas Motiejūnas.

Įsisiūbavus trąšų tranzito skandalui ir politikams ieškant kaltųjų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas išsaugojo savo postą.

Tyrimų ir nuodėmių metai

Paskutiniąją šių metų dieną paaiškėjo ir bendrovės "Grigeo Klaipėda" rezonansinės bylos eiga.

Po dvejų metų tyrimo, tikėtina, šiandien ji bus perduota Klaipėdos apygardos teismui.

Pirmasis tokios didelės apimties ir didelio atgarsio sulaukęs tyrimas pagaliau baigtas. Prieš teismą stos 15 kaltinamųjų, tarp jų – ir juridinis asmuo.

Kaltinamojoje išvadoje minimas valstybės ieškinys siekia įspūdingą 48 mln. eurų sumą.

Apie tyrimo pabaigą paskelbta dar šių metų sausį.

Ištisus metus užtruko kaltinamiesiems susipažinti su bylos medžiaga.

Metų pradžioje nustebino dar viena netikėta naujiena – pareigūnai atliko kratas velionio šalies prezidento Algirdo Brazausko žento Algirdo Usonio įmonės "Vaisingumo klinika" padaliniuose.

Jau pačioje pradžioje, kaip įtarta, milijono eurų į apskaitą neįtraukusios įmonės akcininkas ir vadovas savo kaltę pripažino.

Šiemet balandį Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį bendrovės "Naftos grupė" direktoriaus Antano Urbučio, jo brolio Artūro, bendrovėje dirbusio konsultantu, ir įmonės vadybininkės bei buvusios Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Svetlanos Popovos byloje.

Visi jie pripažinti kaltais pasisavinus ir legalizavus 5,6 mln. vertą turtą.

Tačiau tai buvo tik pirmojo etapo pabaiga. Byla nukeliavo į Lietuvos apeliacinį teismą ir buvo sujungta su kita, kurioje 2017 m. nuteisti ne tik šie asmenys, bet ir buvęs bendrovės "Klaipėdos nafta" vadovas Jurgis Aušra, įmonės komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei verslininkas Andrejus Vaičiulis.

Po ekspertizės sujungtos į vieną bylos nagrinėjimas vyks artėjančiais metais. Byla buvo vadinama trijų milijonų kyšio vardu.

Šiemet garsiausiai nuskambėjo ir dviejų aukštas pareigas ėjusių teisininkų nuodėmės.

Prokuroras Saulius Galminas neteko darbo ir yra teisiamas už smurtą prieš žmoną.

Klaipėdietis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Arvydas Daugėla prarado aukštą postą, kai buvo nutvertas vairuojantis išgėręs.

Nelaimės persekiojo darbe

Aukštas pareigas užimantys žmonės ne itin brangino savo darbo vietą, o kitiems žmonėms likimas buvo labai negailestingas.

Šiemet darbo vietose Klaipėdoje žuvo penki darbuotojai. Tai buvo nelaimės didmeninės prekybos įmonėje kraunant metalo gaminius, remonto paslaugas atliekančioje įmonėje, vairuojant transporto priemonę, apdirbant medieną ir statybos įmonėje.

Viena skaudžiausių nelaimių darbo vietoje įvyko šių metų gegužės 3-iąją bendrovėje "Klaipėdos mediena".

Sprogimas nugriaudėjo medienos drožlių plokščių gamybos padalinyje. Po nelaimės vienas sužeistas darbininkas neišgyveno, dar aštuoni buvo gydomi.

Apie tai, kad Klaipėda yra neabejotinai jūrinės valstybės uostamiestis, bylojo ir laivus mūsų mieste lydėjusios nelaimės.

Dangės krantinėje prišvartuoti skendo laivai "Toras", "Ole Willassen" (pastarasis skendo mažiausiai keturis kartus) ir uosto akvatorijoje grimzdęs latvių laivas "Flamingas", žiemos uoste nuskendo tuo metu nenaudota žemkasė "Sunland".

O spalio pradžioje iš Klaipėdos uosto su kroviniu išplaukdamas sausakrūvis laivas netikėtai kliudė prie krantinės prišvartuotą tanklaivį ir kitą laivą.

Tradicijos ir jų laužymas

Nepaisant pandemijos, netekčių bei nelaimių, ir šiemet Klaipėdoje vyko tradicinė Jūros šventė, tačiau buvo atšaukta didžiųjų burlaivių regata, bet vietoj jos buvo surengta kita, mažesnė – "Baltic Regatta 2021".

Tradicija: Klaipėdoje šiemet neatsisakyta tradicinės Jūros šventės, kuri į pajūrį vėl atviliojo tūkstančius žmonių.

Šių metų kruizinį sezoną gelbėjo du keleiviniai laineriai, po dvejų metų pertraukos atvykę į Klaipėdos uostą.

Beveik be garso praslydo Klaipėdoje rengtas Pasaulio salės futbolo čempionato etapas, dar tyliau, išskyrus keiksmažodžiais pagarsėjusį koncertą, praėjo ir įspūdingą sumą kainavę Europos jaunimo sostinės renginiai.

Nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas pavasarį sumanė pakeisti Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos pavadinimą, bet po mėnesio, kilus visuomenės pasipiktinimui, apsigalvojo, ir viskas grįžo į senas vėžes.

Su Heraldikos komisija Klaipėdos visuomenininkai visus metus ginčijosi dėl krašto simbolio – briedžio – panaudojimo herbe ir konsensuso nepasiekė, likus metams iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio jubiliejaus.

Galiausiai, vėluodami dvi savaites, uostamiesčio švenčių organizatoriai nustebino kitus miestus įžiebdami pačią mažiausią šalies istorijoje, vos 55 cm dydžio, miesto kalėdinę eglę.

Staigmena: bene labiausiai klaipėdiečius nustebino sprendimas, kad pagrindinė kalėdinė Klaipėdos eglė šiais metais bus mažiausia istorijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo kuo didžiuotis

Nors pandemija ir sutrukdė surengti nemažai tradicinių renginių, tarp jų ir įprastą Metų klaipėdietės apdovanojimo ceremoniją, tačiau dienraščio skaitytojai aktyviai balsavo.

Šiemet Metų klaipėdiete išrinko M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoją, žinomą pjesių autorę, kuri taip pat vaidina ir mėgėjų teatre, – Mają Tarachovskają.

Nominantė: Metų klaipėdiete šiemet dienraščio "Klaipėda" skaitytojų valia tapo M.Gorkio progimnazijos matematikos mokytoja, dramaturgė, mėgėjiško teatro aktorė M.Tarachovskaja. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos miesto garbės piliečiu šiemet tapo praeityje garsus krepšininkas Modestas Paulauskas.

Klaipėdos kultūros magistrų ložę šiais metais papildė dvi iškilios uostamiesčio kūrėjos – scenografė ir dailininkė Sofija Kanaverskytė bei modernaus šokio teatro vadovė ir choreografė Agnija Šeiko-Sarulienė.

Klaipėdos universitete inauguruoti du garbės daktarai – kultūros istorikė Ingė Lukšaitė ir politikas bei rašytojas Vytautas Čepas.

Iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas Visvaldas Kulbokas šią vasarą Vilniaus arkikatedroje buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Jis vienintelis lietuvis, šiuo metu užimantis tokias aukštas Vatikano diplomato pareigas.

Postas: iš Klaipėdos kilęs katalikų dvasininkas V.Kulbokas šią vasarą buvo įšventintas į vyskupus ir popiežiaus paskirtas apaštaliniu nuncijumi Ukrainoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Metų pabaigoje Lietuvos nacionalinės premijos laureatu tapo klaipėdietis fotomenininkas Remigijus Treigys.

Tad 2021-ieji buvo paženklinti ne tik skaudžiomis netektimis bei praradimais – šiemet klaipėdiečiams buvo ir kuo pasidžiaugti.