Geriausia infrastruktūra logistikos sektoriui

Šiuo metu vyksta intensyvūs Klaipėdos ir Šventosios uostų plėtros darbai. Be to, uostamiesčio savivaldybė pritarė rangos darbų projektams dar 138 objektuose. Uostas susietas su geležinkeliu, išvystytas kelių ir muitinių postų tinklas.

„Sukurta infrastruktūra labai palanki logistikos kompanijoms, nes leidžia greitai reaguoti į iškylančius uždavinius. Be to, Klaipėdoje nereikia praleisti valandų valandas automobilių spūstyse. Tad logistikos sektoriaus įmonių plėtrai tai vienas palankiausių regionų Lietuvoje”, – sako L.Čiutys.

Klaipėdos prieigose įsikūrė ir didžiausios Lietuvos gamyklos, tokios kaip „Philip Morris“, „Orion Global PET“, asfaltbetonio, elektrinių autobusų gamykla ir kitos. Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) viena po kitos dygstančios gamyklos pamažu tampa ne tik miesto, bet ir šalies ekonomikos varikliu. Pasak L. Čiučio, Klaipėdos priemiesčiuose plačiai vystoma pramonė sukuria sėkmingą erdvę B2B sektoriui.

„Pasaulyje populiarėja tendencija kuo daugiau paslaugų patikėti ne vidiniams darbuotojams, o besispecializuojančioms įmonėms. Kartais net didelės kompanijos atsisako viso buhalterijos skyriaus ir perka paslaugas iš audito bendrovių, kurios teikia buhalterines paslaugas, ir auditą, tuopat metu. Lygiai tokia pati situacija yra su darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, finansų direktorių, maitinimo sektoriaus, valymo srities atstovų teikiamomis paslaugomis. Todėl tokias paslaugas teikiančioms bendrovėms dažnai sakau, kad uostamiestis yra lyg neaprėpiamų galimybių miestas”, – šypsosi vos prieš mėnesį naują įmonės skyrių Klaipėdoje atidaręs vadovas.

ES programos ir verslumo skatinimo fondai

Geros idėjos sėkmingam verslui nepakanka. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter Research“ apklausos duomenimis verslo pradžiai statistinis lietuvis vidutiniškai norėtų gauti 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. Vyrams verslo pradžiai prireiktų 39,5 tūkst. Moterimis – 27,1 tūkst. eurų. Net ir neanalizuojant moterų kuklumo priežasčių, ignoruoti kapitalo poreikio negalime.

Kalbant apie finansavimą Klaipėda taip pat turi didelių pranašumų. Ūkio ministerijos ir bendrovės „Investicijų garantijų agentūra“ (INVEGA) siūlomi verslo finansavimo modeliai padeda pradėti ir išvystyti verslą net kišenėse švilpaujant vėjams. Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos skiriamos verslo konsultacijoms, inovatyvių technologijų, verslumo skatinimui regionuose diegimui. Šiuo metu bendrovės kviečiamos teikti paraiškas darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektams, kuriems šiemet skirta net 2,8 mln. eurų.

„Klaipėdos rajone verslui skatinti skiriamos ES subsidijos. Be to regione kai kurių sričių specialistų darbo užmokesčio lūkesčiai yra mažesni negu Vilniuje ar Kaune. Vidutinis darbo užmokestis apskričių įmonių ir organizacijų administracijos darbuotojams Vilniuje siekia 901,3 eurų, Kaune 813,2 eurų, o Klaipėdoje 809,9 eurų”, – pasakoja buhalterines paslaugas teikiančios bendrovės vadovas.

Idėja be žmogaus indėlio yra niekas

L.Čiutys pastebi, kad tinkamai pritaikyta veiklos sritis negarantuoja verslo sėkmės. Net ir geriausia idėja be žmogaus indėlio yra niekas. Todėl ketinant kurti verslą ar plėsti veiklą į kitą regioną būtina jį ištirti.

„Ateinant į rinką privalu ją ištirti. Tai nereiškia, kad teks papurtyti piniginę įmonėms, kurios teikia rinkos tyrimų paslaugas. Analizės būdų yra įvairių. Juk visada galima remtis statistika ir lyginti skirtingų miestų duomenis pagal Jums aktualius rodiklius. Kompanijai „LC paslaugų centras" įkurti skyrių uostamiestyje nebuvo sudėtinga. Todėl, kad Klaipėdoje profesionalių įmonių steigimo paslaugų trūkumas buvo juntamas jau kelis metus. Klientai važiuodavo į Kauną, pas mūsų specialistus. Todėl, norėdami būti arčiau savo klientų, mes atėjome į Klaipėdą”, – džiaugiasi savo sprendimu juridinių ir buhalterinių paslaugų įmonės vadovas.

Pradedant verslą būtina įvertinti ir kitą faktorių – buhalteriją. Pastaroji nėra tik skaičiai ar ataskaitų pridavimas valstybinėms institucijoms. Dažnai į kompaniją „LC paslaugų centras" kreipiasi įmonių, turinčių apleistą buhalteriją, atstovai. Jie pasakoja, kad mėgino buhalteriją vesti patys. Tačiau juk tiek MB, tiek UAB buhalterija yra sudėtinga, ir, nepaisant to, kad įstatymas neįpareigoja mažosios bendrijos samdyti buhalterį, apskaita privalo būti tvarkoma pagal sudėtingus tarptautinius bei nacionalinius reikalavimus, apibrėžtus reglamentuose. Juk ir lėktuvą pilotuoti galima išmokti, bet jeigu neketiname būti pilotais, perkame lėktuvo bilietus. Taip yra ir su verslu. Tik profesionaliai pilotuojama įmonė gali tapti sėkminga.