Vis daugiau gabių uostamiesčio abiturientų pirmenybę atiduoda ne gimtosios šalies, o užsienio aukštosioms mokykloms. Tačiau ši statistika ne vien džiuginanti.

Protai nuteka svetur

Keliauti už tūkstančių kilometrų abiturientus masina ne tik svečių šalių pažinimo alkis, bet ir gerokai pragmatiškesni sumetimai – aukštesnė studijų kokybė, šviesesnės ateities perspektyvos bei įsidarbinimo galimybės.

Jau pradėję su stojimu susijusius žygius, jaunuoliai susiduria ir su kita netikėta patirtimi – nors tenka pasirūpinti šūsnimis dokumentų bei įvykdyti gausybę aukštųjų mokyklų reikalavimų, tačiau visus varginamus formalumus atperka neįtikėtinas mokslo įstaigų dėmesys ir šiltas dėstytojų santykis.

Neseniai į Briuselį vyresnėlę dukrą Liną išlydėjo klaipėdietė Daiva Mumgaudienė.

"Norėdami, kad dukra turėtų platesnių galimybių, padėjome jai kryptingai ruoštis studijoms užsienyje, nemažai investavome į papildomus užsiėmimus", – pripažino D.Mumgaudienė.

Kainų skirtumai pribloškia

Dailei gabi Simono Dacho mokyklos abiturientė turėjo galimybę studijuoti bent keliose Europos aukštosiose mokyklose. Jaunosios menininkės sukurti darbai jai garantavo nemokamus mokslus prestižinėje dizaino mokykloje Italijoje, Turine, kur už vienerius studijų metus studentams paprastai tenka pakloti 6 tūkst. eurų. Tačiau paskutiniu momentu paaiškėjo, jog privalu išlaikyti italų kalbos testą.

Kvietimo L.Mumgaudytė sulaukė ir iš Olandijos, Utrechto bei dviejų Briuselio (Belgija) aukštųjų mokyklų. Mergina pasirinko Šv. Luko dailės akademiją Briuselyje, kuri rengia iliustratorius, animatorius bei žaislų technologus.

Metai studijų šioje aukštojoje mokykloje atsieis 700, kambario nuoma mėnesiui – 350 eurų. Mokslai metams kitoje aukštojoje mokykloje – Briuselio karališkojoje dailės akademijoje – būtų kainavę 300 eurų. Palyginimui – mokamos studijos Lietuvos dailės akademijoje kainuoja beveik 12 tūkst. litų.

Šeimos skaičiavimu, Europos Sąjungos sostine tituluojamame mieste per mėnesį studentei reikėtų 2000–2500 litų. Į šią sumą įtrauktos tiek pragyvenimui, tiek mokslui skirtos išlaidos. D.Mumgaudienės nuomone, ne ką mažiau tektų išleisti, jei dukra mokytųsi Vilniuje.

Pasmerkia gabius jaunuolius

Vis dėlto pašnekovė tvirtino, jog dukros apsisprendimo studijuoti užsienyje finansinis motyvas nelėmė.

"Susidaro įspūdis, kad ten viskas yra lengviau, paprasčiau, o mes sugebame prisikurti nereikalingų problemų. Užsienyje dėstytojai į studentus žiūri kaip į asmenybes, visokeriopai padeda jiems atsiskleisti. Tas žmogiškasis faktorius, dėmesys labai svarbus, jis suteikia dvasinio komforto. Pas mus specialybės prasme gal parengia neblogai, bet vidinių klodų neatveria", – mano D.Mumgaudienė.

Klaipėdietei apmaudu, kad nemokšiškos aukštojo mokslo reformos, žema studijų kokybė, skurdi mokslo priemonių bazė iš Lietuvos išguja gabius jaunuolius.

"Atrodo, kad tie, kurie tas reformas daro, daro jas sau. Tarsi specialiai skatina mūsų jaunimą studijuoti svetur. Iš M.K.Čiurlionio menų mokyklos į užsienį išvažiavo pusė klasės, nes Lietuvoje vaikai buvo vertinami pagal bendrųjų disciplinų balus. Juk specializuotos menų mokyklos mokiniai negali tiek dėmesio skirti bendriesiems dalykams kaip tie, kurie kryptingai tam rengiasi", – stebėjosi pašnekovė.

D.Mumgaudienės artima aplinka byloja, kad norinčių mokytis užsienyje daugėja ne tik tarp abiturientų. Nusivylę studijų kokybe Lietuvoje, po pirmųjų mokslo metų sparnus svetur kelia ir studentai.

Paskola – ne našta

"Daugelis, sužinoję, kad sūnus studijuos užsienyje, iškart puola klausinėti – tai turbūt nemokamai", – pripažino palangiškė Rita Milinienė.

Moteriai tenka išsklaidyti tokius smalsuolių spėjimus. Metai medicinos studijų Liverpulio universitete, į kurį įstojo Milinių atžala, atsieina maždaug 3300 svarų sterlingų. Tačiau tokia suma nei paties Kristijono, nei jo tėvų nebaugina, nes paskolą mokslams šioje šalyje galima gauti itin palankiomis sąlygomis. Išlaidas pragyvenimui reikės pakloti iš savo kišenės.

Už bendrabutį su maitinimu – pusryčiais bei vakariene – pirmakursiui kas mėnesį teks sumokėti 106 svarus sterlingų. Šeimos skaičiavimu, mėnesio išlaidoms šiame Anglijos mieste turėtų pakakti 700 svarų sterlingų.

Anot pašnekovės, paskolą reikės pradėti grąžinti baigus studijas, po penkerių metų. Tačiau kol per metus neuždirbama 15 tūkst. svarų sterlingų, jos grąžinimas atidedamas.

Didžiojoje Britanijoje apsisprendęs studijuoti K.Milinis nusižiūrėjo 4 aukštąsias mokyklas. Kvietimo į pokalbį sulaukė iš dviejų. Vaikino mama tvirtino, jog tai buvo užtarnautas atpildas už ne vienerių metų juodą darbą.

"Į medicinos specialybę įstoti nelengva. Motyvacinių laiškų mokyklos gauna apie 4 tūkst., į interviu pakviečia 700, galiausiai lieka apie 300 žmonių, kurie įstoja", – statistiką vardijo pašnekovė.

Paperka globa ir dėmesiu

Žinomas uostamiesčio saksofonininkas Algis Kilis šiemet "Ąžuolyno" gimnaziją baigusį sūnų išlydėjo į Škotiją. Stirlingo universitete jaunuolis ketverius metus gilinsis į verslo studijų subtilybes.

"Doudi Jazz Band" grupės narys pripažino, jog tai, kad aukštasis mokslas šioje Jungtinės Karalystės šalyje yra nemokamos, buvo nemažas pliusas. Vis dėlto daugiau reikšmės turėjo palankios rekomendacijos.

"Mariaus pusseserė, kuri studijuoja šiame universitete, jau prieš metus pramynė kelius, tad ji sūnui labai daug padėjo", – pasakojo A.Kilis.

Tėvai dar tiksliai nepaskaičiavo, kiek jiems atsieis jų atžalos išlaikymas – jaunuolis svečioje šalyje kol kas gyvena pusę mėnesio.

Visi "Klaipėdos" pašnekovai sutartinai tvirtino sulaukę neįtikėtino užsienio aukštųjų mokyklų dėmesio. Prie kiek kitokios tvarkos pripratusius jaunuolių tėvus stebino šūsnimis gaunama korespondencija, smulkmeniškai informuojanti apie menkiausią priėmimo procedūros žingsnį. Kai kuriose mokyklose pirmakursiams adaptuotis skiriama viena ar pora savaičių – jie susipažįsta su mokymo įstaiga, čia dirbančiais dėstytojais.

"Mums atsiuntė tų dviejų savaičių kuo smulkiausią grafiką, ką kurią valandą sūnus veiks. Tas dėmesys labai paperka. Lietuvoje tokių dalykų nėra", – pripažino Klaipėdos universitete dėstytojaujantis vyras.

A.Kilis nedrįso prognozuoti, ar po studijų sūnus grįš į Lietuvą: "Dabar galiu pasakyti, kad jis savo ateitį su užsieniu sieja 60 procentų. Tačiau viskas priklausys nuo bendros situacijos, nuo to, kaip jis ten adaptuosis".

Studijų geografija – plati

Uostamiesčio mokyklos ne pirmus metus fiksuoja statistiką, kiek abiturientų renkasi vietos, o kiek – užsienio aukštąsias mokyklas. Bendros tendencijos – ne Lietuvos mokslo įstaigų naudai.

Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė prognozavo, jog ilgainiui norinčiųjų studijuoti užsienyje vis daugės.

Valdininkės nuomone, moksleivius įkvepia sėkmingi jau svetur mokslus kremtančių lietuvių pavyzdžiai, iš lūpų į lūpas perduodama informacija. Tikėtina, kad ilgainiui dar labiau populiarės kraštai, kurie mūsų moksleiviams garantuoja nemokamą mokslą.

Šalių, į kurias labiausiai krypsta Klaipėdos abiturientų akys, geografija labai plati – tai didžioji dalis Vakarų Europos valstybių. Studijuoti Danijoje bei Škotijoje jaunuolius ypač masina nemokamos studijos. Populiari išlieka ir Rytų "kryptis" – Rusija, Baltarusija, Ukraina.

L.Prižgintienė pasidžiaugė, jog dvišalio, kaip antai Lietuvos ir Rusijos, bendradarbiavimo programos mokslo svetur leidžia siekti ir nepasiturinčių šeimų jaunuoliams.

Tarp specialybių pozicijų neužleidžia architektūros, dizaino, medicinos, vadybos, ekonomikos, užsienio kalbų studijos. Šį sąrašą papildo ir egzotiškesni pasirinkimai, pavyzdžiui, nano- ar aerokosminė technologijos.

Jonas Bukantis, Klaipėdos universiteto priėmimo komisijos sekretorius:

Manyčiau, jog šis bėgimo bumas į užsienį turėtų atslūgti. Studijuoti išvažiuoja daug, tačiau nemažai ir sugrįžta atgal - po pusės metų, po metų, neištvėrę gyvenimo ne namuose. Ne visi gali taip staiga atitrūkti nuo tėvų ir išeiti į savarankišką gyvenimą. Dabar tai, ko gero, tampa savotiška mada. Kita vertus, į užsienio aukštąsias mokyklas daugiausiai įstojo garsesnių gimnazijų moksleiviai, iš paprastų mokyklų ne tiek daug išvažiavo. Taigi nemanau, kad tai tragedija ir kad šis procesas ilgai truks. Ypač kai mūsų sistema šiek tiek nusistovės, pasidarys aiškesnė. Šiemet abiturientus labai gąsdino nežinomybė, kilo daug klausimų, kaip bus su finansavimu, su balais. Dabar rengiamas naujas studijų krypčių, programų klasifikatorius. Jei bus pakeisti finansavimo skirstymo principai, ir vaikams bus užtikrinčiau stoti Lietuvoje.

2009-ųjų skaičiai ir faktai

Kitose mokyklose studijas užsienyje rinkosi vienas kitas ar po keliolika moksleivių.

Šaltinis: Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrius.