Visoje Europoje teritorijos yra suskirstytos zonomis, kuriose žymima, kur AKM protrūkių randama daugiausia.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento patarėjo Virgilijaus Valantino, Lietuva priklauso antrajai zonai.

"Trečioji zona – ta teritorija, kurioje nustatytas AKM naminių kiaulių ūkiuose ir laukinėje faunoje. Antroji zona – teritorijos, kuriose nustatytas AKM tik laukinėje faunoje. Pirmoje zonoje atsiduria tos teritorijos, kurios ribojasi su antrąja zona. Mes esame antroje zonoje, kur nustatytas AKM laukinėje faunoje. Pas mus jau apie pusantrų metų AKM nėra kiaulių ūkiuose, bet laukinėje faunoje viruso atvejų tikrai nustatome", – sakė V.Valantinas.

Į antrąją zoną patenka Klaipėdos rajonas, Kretingos rajonas, Palanga, Skuodas, Neringa.

Pirmoje zonoje – Agluonėnų seniūnija, Vėžaičių seniūnija, Dauparų–Kvietinių seniūnija, Dovilų seniūnija, Priekulės seniūnija, Kretingalės seniūnija.

Šiose teritorijose virusas nei šernams, nei kiaulėms nebuvo nustatytas.

V.Valantino teigimu, Klaipėdos rajone esanti Sendvario seniūnija yra žaliojoje zonoje, kur AKM taip pat nebuvo nustatytas. Į šią zoną patenka ir Klaipėdos miestas kartu su Girulių mišku bei visa Neringa.

Lietuvoje visi medžiotojų sumedžioti šernai yra tiriami VMVT laboratorijose.

"Šernų kraujo mėginiai vežami į laboratoriją. Šerniena saugoma šaldytuvuose. Kai tik gauname tyrimo atsakymus, kad ši yra sveika, tada ją galima atiduoti vartoti žmonėms, o jeigu ji užkrėsta, šernas yra sunaikinamas specialiose medžiotojų iškastose duobėse. Jeigu būtų nustatytas AKM kiaulių ūkiuose, tada Europos Komisija perbraižytų zonų žemėlapį, ir atitinkamai vyktų stebėjimas, būtų taikomos kitos profilaktinės priemonės", – paaiškino pašnekovas.

VMVT duomenimis, Lietuvoje per 2021 m. AKM nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems.

Slovakijoje pernai gruodį liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma per 40 tūkst. kiaulių.