Vicemerui – trigubas smūgis

Po trejų metų darbo rotušėje Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis per vieną savaitę gavo tris bjauraus turinio anoniminius elektroninius laiškus rusų ir lietuvių kalbomis, o vienas jų buvo surašytas žemaitiškai.

Prie laiškų gavėjų buvo prikabintas ir mero pašto adresas, veikiausiai tam, kad daugiau žmonių su jų turiniu susipažintų, nes miesto vadovui siųsti laiškai paprastai patenka ir į tarybos sekretoriatą.

Iš esmės laiškai anoniminiai. Juose buvau apdergtas nuo galvos iki kojų visokiais šlykščiais epitetais.

"Šitų laiškų turinys šlykštus, esu puolamas, išvadintas bjauriausiais žodžiais. Tačiau analizuojant rusišką ir lietuvišką variantus, matyti, kad abiejų laiškų autorius gali būti tas pats asmuo. Tiesa, vienur pasirašyta tėvų komiteto, kitur – senjorų globėjų vardu. Tačiau iš esmės laiškai anoniminiai. Juose buvau apdergtas nuo galvos iki kojų visokiais šlykščiais epitetais", – kalbėjo A.Cesiulis.

Viename laiške neva tėvų komitetas piktinosi A.Cesiulio spaudoje išreikšta pozicija dėl moksleivių nuotolinio mokymo, o kitas laiškas – susijęs su socialine sritimi.

"Jo stilistika ta pati. Šitas laiškas parašytas rusiškai. Ten rašoma, kodėl, "ty staryj pid…", kai bobutė 90 metų gyvena vagonėlyje, nieko nedarai? Nutuokiu, kas galėjo jį parašyti. Ir viename, ir kitame laiške rašoma, kad esu Laisvės partijos narys ar netgi lyderis. Nors šiuo metu nepriklausau jokiai partijai ir juolab nesu pirmininkas. Buvau kažkada Laisvės partijoje, bet senokai iš jos gretų pasitraukiau. Žemaitiškame variante – irgi tas pats, kad esu Laisvės partijos narys ir senas pyde... Apmaudžiausia, kad trejus metus miestui tikrai nuoširdžiai dirbu, nevengiu su žmonėmis tiesioginio kontakto, o čia ėmė ir apdergė anonimas", – teigė A.Cesiulis.

Laiškai: vos per savaitę Klaipėdos vicemeras A.Cesiulis sulaukė net trijų prieš jo asmenį nukreiptų bjauraus turinio laiškų. Vytauto Petriko nuotr.

Jis pažymėjo, niekada nevengęs gyvo kontakto su žmonėmis, tvirtino, normaliai priimąs kritiką, nebando primesti savo nuomonės kitiems, tačiau tokie anoniminiai išpuoliai jį sutrikdė.

"Per savaitę vieno po kito sulaukiau trijų laiškų, labai panašių savo turiniu, kitaip tariant, iš vieno lizdo – tie patys paukšteliai. Panašu į kažkokį organizuotą puolimą. Iki tol jokių puldinėjimų mano atžvilgiu nebuvo. Labai nestebina, juk, faktiškai, prasidėjo rinkimai. Gal ir buvo toks tikslas – išmušti mane iš pusiausvyros? Aišku, nemalonu gauti tokius laiškus. Ar bandysiu išaiškinti autorių? Žiūrėsime", – teigė A.Cesiulis.

Išpuolių taikiklyje – vaikai

Bėda, kad ta mūsų įstatymų bazė, tiek teisinė praktika kol kas yra dėkingesnė ne nukentėjusiajam, bet smurtautojui.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, miestui vadovaujantis jau vienuoliktus metus, neslepia, jog anoniminiai išpuoliai viešojoje erdvėje tapo kone kasdienybe. Tačiau skaudžiausia, kai tokie psichologiniai teroristai nusitaiko į šeimos narius.

"Psichologinį-emocinį persekiojimą patiriantis žmogus priima net sudėtingiau nei fizinę grėsmę, ypač, kai paliečiami jo vaikai, žmona. Tik bėda, kad ta mūsų įstatymų bazė, tiek teisinė praktika kol kas yra dėkingesnė ne nukentėjusiajam, bet smurtautojui", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Pastaraisiais metais meras bent kelis kartus kreipėsi į pareigūnus dėl psichologinio persekiojimo, ir buvo pradėti tyrimai.

Tačiau esą jie taip užtrunka, kad nėra vilties užkirsti kelią tokiems neleistiniems veiksmams.

"Pamenu, dėl išpuolio viename leidinyje atsakymas atėjo po dvejų metų. Parašė, kad esą čia nieko tokio, nes politikams galioja visai kitoks standartas, kas iš tikrųjų galbūt ir yra tiesa. Tyrėjai tik pridūrė, gal negerai, kad buvo paviešinta mano sūnaus nuotrauka, kažkur iš interneto paimta, ir viskas", – apie be rezultatų pasibaigusį tyrimą dėl viešų išpuolių prisiminė V.Grubliauskas.

Nuomonė: V.Grubliauskas, per beveik 11 metų miesto mero poste patyręs ne vieną anonimo ataką ne tik savo, bet šeimos narių atžvilgiu, yra įsitikinęs, jog psichologinį smurtą reikėtų užkardyti veiksmingesniais įstatymais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Grasinti pradėjo savi

Pirmasis nepriklausomybės laikų Klaipėdos vadovas, buvęs miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, uostamiesčiui vadovavo itin permainingu ir sudėtingu metu, kai Lietuvos Respublika tik buvo atgavusi laisvę, o iš šalies, taip pat ir iš Klaipėdos, dar nebuvo pasitraukusi sovietinė kariuomenė.

V.Čepas neslėpė, kad turėjo asmeninį ginklą, kad kas rytą patikrindavo, ar po automobiliu nėra pritvirtinta sprogmenų, pripažino, kad ne kartą teko slėpti šeimą.

Sulaukiau tokių keistų telefono skambučių, lietuviškai manęs klausinėdavo, ar žinau, kad Dangės upė yra neužšalusi? Ir pridurdavo, kad mano sūnus ir dukra kasdien per tiltą į mokyklą eina.

Taip pat ir per 1991 m. rugpjūčio pučą, kai pats savaitei persikraustė gyventi į savo kabinetą, nes Klaipėdos sovietų karinio "garnizono" vadas grasinosi ultimatumais ir komendanto valanda.

Vis dėlto skaudžiausia buvo ne tada, kai realus pavojus grėsė iš tiesioginių priešų pusės, bet kai grasinti pradėjo savi.

V.Čepo teigimu, tai buvo susiję su sprendimu leisti Klaipėdoje įsikurti tarptautiniam universitetui – Lietuvos krikščioniškajam koledžui, dabar labiau žinomam LLC pavadinimu.

Nežinia kas kam tada pasirodė, tačiau miesto taryboje V.Čepui pristačius šį klausimą, kilo šurmulys, o vėliau ir didelis pasipriešinimas, galiausiai peraugęs į tiesioginius grasinimus V.Čepo vaikams.

"Sulaukiau tokių keistų telefono skambučių, lietuviškai manęs klausinėdavo, ar žinau, kad Dangės upė yra neužšalusi? Ir pridurdavo, kad mano sūnus ir dukra kasdien per tiltą į mokyklą eina. Tai buvo nedviprasmiškas grasinimas susidoroti su mano vaikais. Aišku, kreipiausi į policijos komisarą. Jis man pažadėjo, kad pasistengs užtikrinti vaikų apsaugą. Paskui sužinojau, kad iš tikrųjų tam tikru metu civiliais rūbais vilkintys pareigūnai prižiūrėjo, kad vaikai saugiai pasiektų mokyklą. Taigi neįstūmė jų į tą upę, bet tokie dalykai buvo labai nemalonūs", – 30 metų senumo įvykius prisiminė V.Čepas.

Tapo tautos priešu

V.Čepas teigė, sunkiai suvokiantis, kaip staiga kažkam tapo priešu.

Pajuokavo, nesąs 50 dolerių banknotas, kuris visiems turėtų patikti, tačiau tvirtino tikrai nebuvęs lietuvių tautos priešas.

"Niekas iš mano giminės nebuvo komunistų partijoje, bet paskui prigalvojo ir skleidė aplinkui gandus, kad esu KGB agentas, komunistas, raudonoji utėlė, Maskvos pakalikas. Pamatytumėte, kokių laiškų ir atvirukų tuomet sulaukdavau. Buvo tokie humoristiniai žurnalai "Krokodil" ir "Šluota", tai ten prie karikatūrų pripaišydavo lyties organus, visokias šlykštynes, užrašydavo mano pavardę ir visą šitą "meną" siuntinėdavo man", – pasakojo V.Čepas.

Vytautas Čepas: prigalvojo ir skleidė aplinkui gandus, kad esu KGB agentas, komunistas, raudonoji utėlė, Maskvos pakalikas.

Tiesa, jau tada suprasdami atsakomybę, siuntėjai bandė mėtyti pėdas, ant vieno voko buvo užrašytas atgalinis adresas rusų kalba "Gorod Varėna".

Nors pašto antspaudas liudijo, kad laiškas į pašto dėžutę buvo įmestas Klaipėdos mieste.

Kaip ir dabar, tuo metu šių išpuolių autorius nustatyti irgi buvo nelengva, tačiau kartą vieną tokį veikėją pričiupo pats V.Čepas.

"Pradėjo kartą po visą senamiestį platinti ir ant sienų klijuoti tokias proklamacijas, koks aš blogas esu – vagis, banditas, pralobęs iš miesto pinigų ir taip toliau. Rašinėdavo: "Čepai, kada nustosi vogti, kada liausiesi tvirkinti studentes?" Paskui kaimynė pastebėjo klijuotoją, ir pričiupome jį. Pasirodo, jis – sąjūdietis, man dar kažkada į draugus piršosi. Klausiu, ką čia darąs? Tai galvą tik nuleido, susigėdo, solidaus amžiaus žmogus, o kaip elgėsi. Kas ten supras, kas jo sieloje virė", – svarstė V.Čepas.

Paklaustas, ar kreipėsi tuomet į policiją dėl tokio psichologinio teroro, V.Čepas teigė, kad ne, esą jam pagailo to vargšo žmogaus.

Tada išpuoliai liovėsi, nebegaudavo jis ir šlykščių laiškų.

Smurtas vešės toliau?

Kaip prieš 30 metų, taip ir dabar, persekiotojai savo "nuomonę" viešojoje erdvėje dažniausiai skleidžia anonimiškai ir, žinoma, lieka neatskleisti.

Tačiau meras V.Grubliauskas paminėjo vieną atvejį, kai tokį asmenį pavyko nustatyti.

Paminint Žydų genocido dieną, meras savo feisbuko paskyroje įkėlė tam skirtą proginį rėmelį su užrašu "Remember" (atsimink – liet.).

"Tada buvo toks antisemitinis išpuolis holokausto tema. Beje, tuomet tyrimas buvo rezultatyvus, policija išaiškino neapykantą liejusį asmenį. Paskui teko su tuo asmeniu susitikti. Jo iki tol nepažinojau. Tai labai išsilavinęs žmogus, užimantis gana rimtas pareigas. Susitikus akis į akį, man, atvirai tariant, pagailo to žmogaus. Nebevysčiau tos temos dėl baudų, tebūnie jam tai pamoka, tik pasakiau, kad tokie abejotini raiškos būdai ateityje gali pakenkti jo karjerai", – pasakojo V.Grubliauskas.

Jei šiandien pavyktų atsukti trejus metus atgal, galbūt tikrai nebūčiau ėjęs realizuoti savo ambicijų ar vizijų, įvertinęs, kokias pasekmes tai sukels mano artimiesiems.

Meras neslėpė, kad ne taip seniai buvo atsiųsti gąsdinamojo turinio laiškai jo dukrai po to, kai mergina prezidentūroje vykusiame priėmime pasirodė savo suknelę papuošusi vaivorykštės spalvų kaspinu.

"Gavau fizinį laišką, bet autoriaus identifikuoti nepavyko, policija bandė ieškoti, bet nieko nerado. Tai turbūt kai ką įkvepia tolesniam psichologiniam smurtavimui, tikintis nebaudžiamumo ir tuo pat metu skatinant toliau skleisti neapykantą ar priešiškumą", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Paklaustas, ar būtų ryžęsis politinei karjerai, jei būtų žinojęs, kad ne tik pats, bet ir šeimos nariai, sulauks viešų išpuolių, meras nesiryžo spėlioti.

"Jei šiandien pavyktų atsukti trejus metus atgal, galbūt tikrai nebūčiau ėjęs realizuoti savo ambicijų ar vizijų, įvertinęs, kokias pasekmes tai sukels mano artimiesiems. Tačiau to numatyti negalėjau, negalėjau numatyti ir tų psichologinių atakų. Ir kol neatsiras suvokimo, kad bet koks toks anonimas bus identifikuotas, kad tokių žmonių veiksmai bus įvertinti pagal įstatymus, tol psichologinis smurtas vešės ir toliau", – įsitikinęs V.Grubliauskas.