Laivai ir smilgos mieste

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje apie šio laivelio neskoningumą užsiminė ir profesorius, architektas Petras Grecevičius, ir tik pusmetį Klaipėdos mieste kraštovaizdžio architekte dirbanti Aurelija Jankauskaitė-Bukantienė, ir Klaipėdos miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Kyla ir kitų klausimų ar gėlynuose iš viso turi būti kokių nors jūrinių akcentų? Ar tarp gėlių turi būti inkarų, laivų sraigtų ar kažko panašaus? O gal gėlės turi būti sodinamos žvejų valtyse? Ar gėlynuose turi būti kokių nors miniatiūrinių laivelių?

A.Jankauskaitė-Bukantienė teigė, kad apie visokius laivelius pasisakysianti griežtai – tokioms idėjoms ji nepritarianti. Gėlėmis apsodintas laivas tikrai nesukuriantis jūrinio įvaizdžio. Ji nepritarianti ir tam, kad Klaipėdos miestas būtų apsodintas vien smilgomis, kaip siūlė Klaipėdos bendruomenių asociacijos vadovas Renaldas Kulikauskas, esą smilgos pajūrio augalas.

„Manau, kad balansas tarp vienmečių ir daugiamečių augalų turi būti. Ryškios vienmetės gėlės turėtų užimti didelę dalį, bet fone turi būti ir daugiamečių augalų. Šiais metais Klaipėdoje planuojami trys nauji želdynai. Jų įrengimo techninėje specifikacijoje gali būti įrašyta tai daryti pagal jūrinę ar krašto tematiką“, – pastebėjo A.Jankauskaitė–Bukantienė.

Atsižvelgti į krašto unikalumą

Noras Klaipėdos gėlynuose ir apskritai miesto aplinkoje turėti daugiau jūrinių akcentų greičiausiai kyla matant, kaip tvarkosi Latvijos miestai, ypač Ventspilis ir Liepoja.

P.Grecevičius kaip gerą pavyzdį su jūriniais akcentais pateikė Latvijos Ventspilio miestą. Jis net siūlė, kad kai kurią simboliką iš Ventspilio galima būtų pritaikyti ir Klaipėdoje. Tuo pat metu jis akcentavo, kad Ventspilyje nežiūrima, kaip auga beržas ar pušis, o matome visą kontekstą – tvarkingus želdinius, jūrinę simboliką, bendrą aplinką.

Jo teigimu, Klaipėda Lietuvoje yra unikalus miestas. Jame susipina ne tik jūrinė, bet ir Mažosios Lietuvos krašto tematikos. Puošiant Klaipėdą ir įrengiant įvairius gėlynus jis siūlė labiau pasitikėti tuo, ką augina Klaipėdos botanikos sodas, nes jis užsiima pajūrio augalijos tyrimais. Anot P.Grecevičiaus, reikėtų dėmesį kreipti ir į Mažajai Lietuvai būdingus augalus.

Jis siūlė daugiau jūrinių akcentų sudėlioti Melnragėje planuojamame kurti Baltijos jūrinės kultūros parke. Prisiminta ir maždaug prieš dešimtmetį Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu kompetentingų asmenų grupės rengta jūrinio miesto įvaizdžio formavimo strategija. Joje, anot P.Grecevičiaus, buvę surašyta įdomių dalykų, taip pat ir jūrinių. Tačiau šiandien niekas nežino, kur yra ta studija. Ar jos nereikėtų atnaujinti ir pritaikyti?

Viena iš vietų, kurią reikėtų tikrai skoningai sutvarkyti, yra pakrantės pagal Dangės upę, kurios turėtų tapti žmonių traukos vieta.

Kas geriau: kičas ar kopija?

Klausimai, kur Klaipėdoje yra jūriniai akcentai, ar jie gali būti formuojami ir per želdynus, kilo ir Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narei Daliai Žukienei.

Atsakymas toks, kad želdynai yra finansiškai brangus dalykas, juos reikia projektuoti protingai. Bet kas negali siūlyti savo stiliaus arba, dar blogiau, kišti kažką, ką pamatė užsienyje, kas jam padarė įspūdį ir atrodo, kad tai turi tikti visiems. Miesto vaizdą, anot D.Žukienės, turi formuoti profesionalūs kraštovaizdžio specialistai.

Tas pats visų keikiamas laivelis Atgimimo aikštėje. Ne visiems žmonėms jis atrodo lyg koks kičas. Yra žmonių, kurie prie jo fotografuojasi – jiems tai gražu. Ar tai jūrinis akcentas? Tiesiogine prasme – taip, nes tai laivelis. Dalis žmonių net yra sakę nekišti rankų prie laivelio.

Daugelio nežavi ir nauji Atgimimo aikštės sutvarkymo planai su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Jau pradėti platinti pareiškimai, kad jos sutvarkymo techniniame projekte numatyta brangiai kainuosianti idėja su „akimi“ ar „mėnuliu“ gali būti nukopijuota iš Irano sostinės Teherano, kur ji naudojama kaip pagrindinė šiitų susirinkimo aikštė.

Ar kopijos yra gerai? Ar ko nors kopijavimas nerodo, kad Klaipėda stokoja unikalių idėjų? Gal vertėtų skelbti įvairių idėjų konkursus?

Klaipėdoje kraštovaizdžio architekte pradėjo dirbti A.Jankauskaitė-Bukantienė. Iš jos tikimasi, kad sutvarkys Klaipėdos miesto įvaizdį, suteiksjam būdingo jūrinio ir istorinio savitumo, juo labiau kad profesorius P.Grecevičius apie ją atsiliepė kaip apie gabią buvusią jo studentę.