Atsiras jūrų akademija

„Jau įprasta, kad Lietuvoje, kai tik ateina nauja valdžia, prasideda švietimo sistemos reformos“, - pastebėjo Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Naujos valdžios švietimo reforma pirmiausia grasinasi sunaikinti regionines mokymo įstaigas, tarp jų ir Klaipėdos universitetą.

„Vilniuje ir Kaune yra 12 universitetų ir dauguma dar turi fakultetus kituose Lietuvos miestuose. Vilnius ir Kaunas į jūrinio mokymo sritį neturėtų eiti, nors jie nori turėti mokymo programas ir šiose grynai klaipėdietiškose srityse“, - mano Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Viktoras Senčila.

Daromi žygiai, kad ši aukštoji mokykla taptų Lietuvos jūrų akademija. Tam ji turi visas sąlygas. Mokykloje sukurta tarptautinius reikalavimus atitinkanti mokymo bazė su treniruoklių komplektais, kurie apima pilną laivo valdymą ir darbą, įskaitant navigaciją, ryšius, mašinų skyriaus, elektros jėgainės valdymą. Taip pat šioje mokykloje sukurti įvairūs uosto valdymo ir krovos operacijų vykdymo treniruokliai.

Šiais metais Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje mokosi 1384 studentai. Studentų skaičius palyginti su praeitais metais sumažėjo apie 15 proc. Jei vertintume, kad 1993 metais buvo tik 282 studentai, tai dabartinis jų kiekis yra didžiulis pasiekimas.

Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje yra šešios mokymo programos – trys susietos su uosto veikla ir trys su laivyba. Trys programos yra valstybės reguliuojamos. Jų vykdymą nuolat prižiūri tiek Lietuvos, tiek Europos saugios laivybos administracijos.

Išskirtinė šios mokyklos ypatybė, kad joje studentai įgyja ir karinį parengimą. Jiems suteikiamas leitenanto laipsnis su pasirinkimo teise eiti tarnauti į Lietuvos kariuomenės jūrines pajėgas ar dirbti civiliniuose laivuose.

Lietuvos mokslo studijų analizės centro duomenimis, Vilniaus kolegija ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla yra tos mokymo įstaigos, kurias baigę studentai lengviausiai įsidarbina.

Raginama nedaryti klaidų

Dėl jūrinio mokymo sudėtingesnėje situacijoje yra atsidūręs Klaipėdos universitetas. Jame ne tik kelis kartus mažėjo studentų, bet ir neliko kai kurių jūrinių specialybių.

„Jei vertintume, kad Klaipėdos universitete turi būti tik jūriniai reikalai jį iš karto reikėtų uždaryti. Šis universitetas turi išlikti kaip daugiakryptė regiono mokymo įstaigą“, - nuomonę pateikė V.Senčila.

„Šiandien Klaipėdos universiteto situacija yra ne labai aiški. Realiai gali atsitikti, kad universitetas bus išskaidytas į dalis, kurios priklausys kitoms priklausys kitoms auštosioms mokykloms. Grįžtame į 1990 metus. Griauti yra lengva, bet kai sugriauni atstatyti sudėtinga. Klaida jau yra padaryta, nes sunaikintos kai kurios Klaipėdos universiteto jūrinės specialybės“, - svarstė profesorius Vytautas Paulauskas.

Jis, nuolat seka pasaulio laivybos tendencijas, mano, kad naujovės, tame tarpe ir į laivybą, ateina žymiai greičiau nei yra galvojama. Pasaulyje jau bandomi autonominio valdymo laivai. Į šią sritį įsiliejo itin stiprios pasaulinės kompanijos. Jos mato laivų, plaukiojančių be žmonių, o tik valdomų operatorių ateities perspektyvas.

„Neseniai buvau vienoje konferencijoje Malmėje. Pasaulinėje laivyboje diegiant naujas technologijas iškyla dvi rimtos problemos – kas valdys naujus laivus ir kas mokins tų laivų operatorius juos valdyti. Autonominiuose laivuose operatorių išsilavinimas turės ypatingą reikšmę, ypač kai bus susiduriama su nestandartinėmis situacijomis“, - dėstė V.Paulauskas.

Jis ragino nedaryti Lietuvoje klaidų naikinant jūrinius mokslus. Anot V.Paulausko, jei bus skaidomas Klaipėdos universitetas turėtų būti kuriamas Jūrinis mokslo centras, kuris sujungtų jūreivių, jūrininkų ir universitetinį rengimą.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Senčila mano, kad jau dabar Klaipėdoje reikėtų vienyti pastangas kuriant jūrinio mokymo bazę. Pirmieji bandymai yra. Ta tema jau tartasi su Klaipėdos laivininkų mokykla.

Rimta problema Lietuvoje yra ir jūrinės srities dėstytojų parengimas. Pripažįstama, kad Klaipėdos universitetas taip ir nepasiekė tinkamo jūrinės srities specialistų magistrantų rengimo lygio. Gabiausi studentai iš Lietuvos tęsti jūrinės srities magistro studijas vyksta į Lenkijos Ščecino jūrų akademiją.

Praktinio parengimo nauda

„Mes esame už tai, kad Klaipėdoje būtų rengiami iš tiesų aukštos kvalifikacijos jūrininkai. Laivuose laukiame jaunų atsakingų specialistų“, - dėstė DFDS kompanijos laivo „Victoria Seaways“ jūrų kapitonas Henrikas Žalandauskas.

Danijos kompanija DFDS, kurios padalinys yra Klaipėdoje, tapo pagrindine Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos jūrinių praktikų vykdymo vieta. Pernai šios kompanijos laivuose praktiką atliko 54 studentai. Kitas šios kompanijos kapitonas Žygintas Ginetis prisiminė, kad vienu metu jo laive buvo net 13 studentų. Klaipėdoje esančio DFDS padalinio vadovas Jonas Nazarovas yra netgi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos tarybos pirmininkas.

V.Senčila minėjo, kad jų studentų priėmimo į praktiką situacija iš esmės keičiasi. Jei anksčiau didžiausios Klaipėdos kriuingo kompanijos imdavo į praktiką po 20 studentų, tai dabar vos po 2-3 per metus. Bet atsirado labai stiprių laivybos kompanijų, kurios savo biurus įkūrė Rygoje. Viena iš tokių – „Astor Shipmanegement“, pernai į praktiką – naujus 1-2 metų tanklaivius, konteinerinius laivus priėmusi 21 studentą iš Klaipėdos.

Į laivus Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentus į praktiką ima 26 kompanijos. Dar beveik 40 kompanijų įdarbina studentus krante Klaipėdoje.

Jūrų kapitonas Saulius Mačiukas, pats dirbęs platumose, kur knibžda piratų, teigė, kad studentams iš Lietuvos trūksta kovos su terorizmu ir piratais praktinių įgūdžių. Daugeliui esanti naujiena Citadelės programa, kai studentai paruošiami kaip, užpuolus laivą, išgyventi 24 valandas metalinėje slėptuvėje, iš esmės didelėje dėžėje, kai ant denio 40 laipsnių karštis.

S.Mačiuko nuomone, Klaipėdoje, galbūt kur nors Smiltynėje, galėtų būti įrengta jūrininko mokymo bazė, kur būsimieji jūrininkai būtų ruošiami kovai su piratais, kur būtų gelbėjimo valčių nuleidimo į vandenį treniruoklis.

V.Senčilos teigimu, buvusiame mokyklos aikštyne bus kuriamas jūreivių praktinio rengimo poligonas su naujomis mokymo klasėmis, kliūčių ruožais. Taip pat mokykla planuoja įsigyti didelį jalą, kad studentai jūroje galėtų atlikti nedidelę būrinę pažintinę praktiką.