Pristatymą pakoregavo karantinas
Sociologinio Klaipėdos gyventojų nuomonės tyrimo duomenys viešai turėjo būti pristatyti dar prieš savaitę, kovo 24-ąją, tačiau planus pakoregavo karantinas.
Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė teigė, kad veikiausiai bus surengtas tik virtualus apklausos rezultatų pristatymas.
Apklausa, prieš rengiant miesto strateginį plėtros planą 2021–2030 m., atlikta lapkričio–gruodžio mėnesiais.
Ja siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie gyvenamąją aplinką ir strategines miesto plėtros galimybes.
Per reprezentatyvų sociologinį gyventojų nuomonės tyrimą apklausti 609 klaipėdiečiai.
Siekta, kad apklaustųjų sudėtis atitiktų miesto gyventojų demografinę struktūrą, būtų tolygiai apklausti visų Klaipėdos gyvenamųjų rajonų gyventojai.
Tyrimo metu buvo nagrinėjamos svarbiausios temos – pasitenkinimas gyvenamąja vieta, gyvenamojo rajono infrastruktūros bei paslaugų vertinimas, visuomeninės paskirties objektų poreikis gyvenamajame rajone, gyvenamosios aplinkos saugumo ir kriminogeninės padėties vertinimas, požiūris į viešojo susisiekimo sistemą ir mobilumo įpročiai, Klaipėdos paplūdimių būklės vertinimas.
Geri ir prastesni rajonai
Klaipėdiečių nuomone, aktualiausios problemos yra oro užterštumas, šiukšlių išvežimas ir per didelis ar intensyvus transporto eismas bei judėjimas.
Gerinant gyvenamojo rajono aplinką, labiausiai miestiečiams rūpi jų namų kiemų aplinkos sutvarkymas ir įrangos atnaujinimas (40,1 proc.), kiemų dangos ir privažiavimų remontas (34,5 proc.), rekreacijos ir aktyvaus poilsio infrastruktūros trūkumas (22,7 proc.).
Apie 46 proc. tyrime dalyvavusių miestiečių mano, kad per pastaruosius 5 metus jų gyvenamasis rajonas pasikeitė į gerąją pusę.
Tik 8 proc. teigia, kad permainos jų gyvenamojoje aplinkoje krypsta į blogąją pusę.
Daugiausia teigiamų permainų pastebi šiaurinės miesto dalies gyventojai, įsikūrę tarp geležinkelio ir Tauralaukio (54,1 proc.).
10 balų skalėje geriausiai (8,39 balo) savo gyvenamąją vietą vertina Rumpiškės, Šarlotės, Luizės, Kauno ir Naujamiesčio kvartalų gyventojai.
Tik 3,5 proc. respondentų teigia, kad jiems jų gyvenamoji vieta yra nepatraukli, o 82,4 proc. – kad jiems jų gyvenamoji vieta patraukli gyventi, dirbti ir kurti.
Pozityviausiai savo gyvenamą aplinką vertina centrinės dalies gyventojai, gyvenantys nuo Senojo turgaus iki Baltijos prospekto.
Tarp kritiškiausiai nusiteikusių rajonų galima išskirti du arealus – tolimiausias pietinis-rytinis arealas (Bandužiai, Vingio rajonas, Laukininkai) bei arčiausiai uosto teritorijos esantys kvartalai (Melnragė, Bomelio Vitė, Žvejybos uostas).
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. Klaipėdos gyventojų jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje.
Miestiečiai, kurie jaučiasi nesaugūs, dažniausiai bijo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigusių asmenų bei benamių.
Visuomenininkai mano kitaip?
Klaipėdos viešojo transporto sistema yra vertinama labai pozityviai.
Virš 40 proc. teigia, kad sistema juos tenkina arba visiškai tenkina, daugiau ar mažiau nepatenkintų yra ne daugiau 19 proc.
Pozityviausiai vertinamas stotelių išdėstymas ir laiko grafikų laikymasis.
Keisti savo judėjimo įpročius miestiečius paskatintų mažesnė bilietų kaina ir patogesni maršrutai, leidžiantys išvengti persėdimų.
Beveik 93 proc. tyrime dalyvavusių klaipėdiečių teigė, kad jie yra patenkinti gyvenimu Klaipėdoje.
Neutralią nuostatą išreiškė 6,6 proc., o nepatenkintųjų buvo mažiau nei 1 proc.
"Yra dalis žmonių, kurie kažkuo nepatenkinti, ir jie aktyviai reiškiasi viešoje erdvėje, socialiniuose tinkluose ar per susitikimus savivaldybėje. Ir gali susidaryti įspūdis, kad mūsų mieste yra viskas blogai, bet iš tikrųjų, kai žmones apklausi pagal metodiką, kuri yra sociologų patvirtinta, matome, kad miestas nėra taip jau blogai tvarkomas ir padėtis nėra prasta", – teigė I.Butenienė.
Naujausi komentarai