Šiuo metu Klaipėda yra vienas universaliausių uostų rytinės Baltijos regione.

Iš tų krovinių, kurie keliauja per rytinės Baltijos regioną, Klaipėdos uostas nekrauna tik naftos, anglių ir suskystintųjų dujų.

Jau pradėtame statyti terminale 2015 metais turėtų būti pradėtos krauti suskystintosios gamtinės dujos. Teoriškai uoste galima krauti naftą, tačiau nebūtina, nes Lietuvoje veikia tik naftą kraunantis Būtingės naftos terminalas.

Ar būtų prasmė krauti anglis? Šiandien anglys yra tas krovinys, kurio dėka krovos tempus išlaiko kaimyniniai uostai. Šiemet per 10 mėnesių iš 29,5 mln. tonų anglys Rygos uoste sudarė 11,5 mln. tonų. Ventspilio uoste anglys yra antrasis krovinys po naftos produktų. Per 10 mėnesių šiame uoste iš 24,2 mln. tonų anglys sudarė 6,1 mln. tonų. Didžiausius krovos augimo tempus šiemet demonstruojantys Rusijos Ust Lugos ir Vysocko uostai taip pat krauna didžiulius kiekius anglių. Ust Lugoje nuo 51,4 mln. tonų per 10 mėnesių anglys sudarė 15,3 mln. tonų. Vysocko uoste nuo bendros 13,5 mln. tonų krovos anglys sudarė 4 mln. tonų.

Neseniai lankydamasis Kazachstane, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus išgirdo siūlymą per mūsų uostą krauti tos šalies anglis. A.Vaitkaus nuomone, tai yra įdomus pasiūlymas. 

Kuo išsiskiria anglys ir kodėl Klaipėdos uostas iki šiol jų nekrauna? Anglys yra vienas pigesnių krovinių pagal krovos tarifus. Jų krova turi panašumų su birių trąšų, grūdų krova. Anglys taip pat į laivus gali būti pristatomos transporteriais. Skirtumas tik tas, kad dėl anglių, kaip pigaus krovinio, neapsimoka statyti uždarų sandėlių. Jos netgi turi būti laikomos lauke, laistomos, kad mažiau dulkėtų.

Prie miesto prispaustame Klaipėdos uoste nepavojingu kroviniu laikomos anglys nekraunamos dėl didelio dulkėtumo. Sovietmečiu dabartinės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), o tuomet Prekybos uosto teritorijoje buvo pastatytas anglių terminalas. Jis išmontuotas dėl didelio dulkėtumo ir arti uosto esančių gyvenamųjų rajonų.

Anglių dulkėtumas tapo rimta problema Rygos uoste. Dėl nuolatinio Rygos gyventojų nepasitenkinimo nuspręsta jų terminalus įrengti Krivu saloje – toliau nuo miesto. Nepasitenkinimus dėl Ventspilio uoste kraunamų anglių reiškia ir šio miesto dūma. Nors anglys laistomos, o žiemą ant jų pilamas sniegas, dulkių nuo anglių Ventspilyje vis tiek nepavyksta išvengti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus teigė Klaipėdos uoste matantis vietą, kur galėtų būti kraunamos anglys. Tokia vieta galėtų būti Kuršių marių dalyje už Kiaulės Nugaros „priaugintos“ papildomos teritorijos ir įrengtos naujos krantinės.

Klaipėdos uosto vystymo schemose jau ir anksčiau buvo piešiama, kad už jūrų perkėlos ir Kiaulės Nugaros senojoje valčių prieplaukoje ir šalia esančioje dalyje galima įrengti aikšteles kroviniams laikyti. Tos aikštelės su naujomis prieplaukomis būtų toli nuo gyvenamųjų rajonų, todėl toje vietoje ateityje būtų įmanoma vykdyti anglių krovą.

"Šiuo metu bendrovė "Sweco Lietuva" atlieka dabartinio Klaipėdos uosto plėtros studiją. Kuršių marių dalis uosto reikmėms galėtų būti iki "Natūra 2000" ribos", – svarstė A.Vaitkus.

Jo siūlymu, papildomas teritorijas galima pigiai formuoti. Į tą vietą galėtų būti pilamas iš uosto iškastas gruntas suplaunant naują teritoriją. Ten galėtų būti supiltas ir valčių prieplaukos statyboje iškastas gruntas. Būtų sutaupyta žymi dalis pinigų, nes grunto nereikėtų plukdyti į jūrų sąvartyną. Valčių prieplaukos statybas planuojama pradėti kitais metais.

Analizuojant Klaipėdos uosto plėtrą galėtų vykti diskusija ir dėl Kiaulės Nugaros ateities. Ši dirbtinai supilta sala galėtų tapti Klaipėdos uosto teritorijos dalimi uždarant Kuršių marių protaką ir suformuojant naujas krantines taip pat ir ant Kiaulės Nugaros salos.