Šventės biudžetas apstulbino

Tiek Vilniaus paminėjimo, tiek Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos jubiliejinės datos sukaks 2023 m.

Jau paviešinta, kad Vilniui, pasitinkant 700-ąsias metines, sostinės savivaldybė didžiausius šventinius renginius planuoja 2023 m. sausio ir liepos mėnesiais.

Paskelbta, kad Vilniaus jubiliejui bus skirta 8,7 mln. eurų, pusė tos sumos skirs Vyriausybė, kitą dalį – sostinės savivaldybė.

Klaipėdoje gi krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginiai dar tik dėliojami, nežinoma, kiek tam reikės pinigų, tačiau neabejojama, kad su Vilniaus šventiniu biudžetu uostamiestis lygintis tikrai negalės.

Nors prie renginių, skirtų šiai datai, pasiryžę prisidėti ir užsienio lietuviai, finansinę paramą žada Vyriausybė.

Valstybinė sukakties reikšmė

Uostamiesčio vicemeras Arvydas Cesiulis ne kartą pabrėžė, kad Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetis nėra tik Klaipėdos miesto ar regiono klausimas, tai yra visos valstybės reikalas.

Seimas priėmė sprendimą 2023-iuosius skelbti Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmečio metais, o Vyriausybė įsipareigojo sudaryti darbo grupę, kuri organizuos renginius valstybės mastu.

Mero pavaduotojas A.Cesiulis ne kartą akcentavo, kad renginiai šia proga turėtų vykti keturiais lygiais – tarptautiniu, valstybiniu, regioniniu ir vietiniu.

Pasak A.Cesiulio, savivaldybė irgi yra parengusi renginių sąrašą, kaip turėtų atrodyti šimtmečio minėjimas.

Pasiūlymų esą buvo labai daug, pradedant dokumentinio filmo sukūrimu ar pašto ženklo, skirto tai progai, išleidimu ir baigiant vietiniais regioniniais renginiais.

Bėda – sutampančios datos

Kiek lėšų tam reikės, neaišku. Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi pinigų šiai datai paminėti.

Tačiau konkreti suma dar neįvardijama, nes pirmiausia tikimasi finansavimo iš valstybės biudžeto.

A.Cesiulio teigimu, kol kas neišsiaiškinta, kiek Vyriausybė tam duos pinigų, bet iki kito penktadienio savivaldybė tikisi pateikti priemonių planą, kurį turės įgyvendinti 2023 m. jubiliejui.

"Bėda ta, kad sutampa dvi svarbios datos – Vilniui ir Klaipėdai. Mes, aišku, didelių vilčių nededame, kad Vyriausybė skirs didelę sumą, bet, tikiuosi, valstybininkai supranta, kokią reikšmę Lietuvai turėjo Klaipėdos krašto prijungimas. Nors suprantu, kad Vilnius visada turės daugiau galimybių nei Klaipėda, vien todėl, kad tai yra sostinė, kad šalia yra Seimas ir Vyriausybė", – neslėpė A.Cesiulis.

Pagerbs nusipelniusiuosius kraštui

Nepaisant to, kiek pinigų bus skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, uostamiestyje rengiamasi atiduoti duoklę svarbiems šio įvykio dalyviams, kurių atminimo ženklų kol kas nėra.

"Įamžinta jau labai daug asmenybių, tarp jų – Tilžės Akto signatarų ir kitų nusipelniusiųjų. Tačiau dabar svarstome, kaip įamžinti Joną Budrį-Polovinską ir Martyną Jankų. Dėl M.Jankaus pagerbimo Klaipėdoje iniciatyvos mus pasiekia ir iš prezidentūros", – kalbėjo A.Cesiulis.

M.Jankus buvo aktyvus krašto visuomenės veikėjas, publicistas, spaustuvininkas, vienas "Aušros" leidėjų.

Dar tarpukariu dėl tvirtos prolietuviškos pozicijos ir veiklos, skirtos Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suartėjimui, buvo pavadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

J.Budrys-Polovinskas buvo Klaipėdos sukilimo vadas, pirmasis Klaipėdos krašto gubernatorius, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas.

Šių iškilių asmenybių atminimo ženklų Klaipėdoje kol kas nėra, todėl artėjant krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio jubiliejui bus mėginama šią moralinę skolą grąžinti.