Pereiti į pagrindinį turinį

Ar reikia tilto į Neringą spręs valdžia

2013-06-16 05:00
Ar reikia tilto į Neringą spręs valdžia
Ar reikia tilto į Neringą spręs valdžia / Vytauto Petriko nuotr.

Planai statyti tiltą per marias, kuris vestų į Kuršių neriją, skinasi kelią į aukštesnį lygmenį. Vakar Uosto direkcijos tarybos posėdyje pritarta, kad Susisiekimo ministerija Vilniuje suformuotų specialistų grupę, kuri analizuos, ar reikia statyti tiltą.

Uosto direkcijos vadovo Alvydo Vaitkaus nuomone, tilto reikia, nes uoste intensyvės laivyba, bus paralyžiuojama 2-osios Smiltynės perkėlos veikla.

Pirmenybę plaukti uoste turi jūriniai laivai. Žymią įtaką laivybai darys ir kartą per savaitę įplauksiantys bei išplauksiantys dujovežiai. Jie „uždarys“ uostą mažiausiai po dvi valandas. 2-osios Smiltynės perkėlos reide manevruos jūriniai keltai. Jie kaskart sulaikys keltų eismą maždaug pusvalandžiui. Kai uoste bus kraunamas vienas milijonas sąlyginių konteinerių per metus, kiekvieną savaitę papildomai atplauks 2–3 dideli konteineriniai laivai ir 15–20 mažesnių. Jie taip pat stabdys perkėlos veiklą.

A.Vaitkus prognozavo, kad intensyvėjant laivų eismui uoste Smiltynės perkėlos keltai turės laukti, tad mieste vasarą susidarys automobilių spūstys. Kad taip neatsitiktų, jis ir siūlo jau dabar pradėti galvoti apie kelto į Kuršių neriją statybą. Pastačius tiltą iš Kairių gatvės per metus Klaipėdos mieste mašinų srautas sumažėtų 500–600 tūkst. automobilių. Tilto link jie važiuotų Klaipėdos pietiniu aplinkkeliu, kuris nuo Kairių gatvės išlįs į Klaipėdos–Šilutės kelią ties Dumpių sąvartynu.

Uosto bendruomenės nuomone, kaip atrakcija turėtų būti išsaugota senoji Smiltynės perkėla.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas suabejojo, ar planavimo dokumentuose tiltas yra numatytas, o Krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika siūlė analizuoti, ar tiltas netrukdys uosto pietinės dalies krovos kompanijų veiklai. Atsiradus tiltui tektų platinti Kairių gatvę.

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas prisiminė, kad panaši situacija kaip Klaipėdoje buvo Vokietijos Riugeno saloje. Prieš statant tiltą nacionalinio parko teritorijoje, jis taip pat turėjo priešininkų. Dabar vokiečiai šiuo tiltu yra patenkinti. Jis kelis kartus padidino turistų trauką į Riugeno salą.

Kad tiltas netaptų laisvo plūsmo į Kuršių neriją vieta, jis būtų apmokestintas panašiais įkainiais, kokie dabar yra Smiltynės perkėloje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų