Ardė senas krantines

Šiuo metu jau yra naudojama naujai atstatyta "Klaipėdos naftos" krantinė Nr. 1, rekonstruojama ir krantinė Nr. 2. Prieš kelerius metus buvo ardomos jų senosios konstrukcijos – antstatas ir palai. Nuo to laiko tęsiasi ginčas tarp generalinio krantinių statytojo Latvijos kompanijos BMGS ir restruktūrizuojamos Lietuvos bendrovės "Tramera".

Lietuvos bendrovė tuomet ardė senąsias krantinių konstrukcijas. Už jas pagal susitarimus buvo sumokėta per 92 tūkst. eurų.

Kai darbai jau buvo atlikti, perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas, už darbus sumokėta, paaiškėjo, kad krantinių ardymo vietoje palikta broko. Po vandeniu kai kurie darbai buvo atlikti nekokybiškai, liko daug betono nuolaužų.

Trūkumus nustatė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos samdyti narai, kai turėjo patvirtinti generalinio rangovo kompanijos BMGS darbus.

Latvių kompanija įpareigojo "Tramerą" pašalinti trūkumus, tačiau ji to nedarė, nes laikėsi nuostatos, kad tai ne jos padarytas brokas. BMGS savo lėšomis turėjusi išvalyti iš akvatorijos statybinį laužą ir tai jai kainavę per 99 tūkst. eurų.

Nenaudojo platformos

Dėl šios sumos ir prasidėjo ginčai teismuose. Jau praėjo nemažai laiko. Įprasta, kad tokiais atvejais ginčų arbitrais tampa dokumentai, prielaidos ir statybos ekspertai, kurie pateikia vienokių ar kitokių darbų eigos ekspertizes.

Remdamasis tiek ieškovo BMGS aiškinimu, tiek "Trameros" atsiliepimu, o svarbiausia – ekspertų išvadomis, Klaipėdos apygardos teismas pernai vasario 9 d. priteisė, kad "Tramera" Latvijos kompanijai turi sumokėti beveik 98 tūkst. patirtą nuostolį, be advokatų ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Esminis vieno eksperto aiškinimas buvo toks, kad ardant krantinių palą ir antstatus turėjo būti naudojama viena technologija – tokiu atveju statybinis laužas būtų kritęs ne į akvatoriją, o ant platformos.

"Tramera", vykdydama darbus, platformos nenaudojo. Eksperto vertinimu, todėl darbai ir buvę atlikti netinkamai.

Atrodytų, kad viskas lyg ir aišku. Netinkamai atlikai darbą, todėl mokėk kompensaciją tam, kas tą darbą turėjo perdaryti. Tačiau ne visada būna taip, kas akivaizdu.

Eksperto išvados buvusios panašios į ieškovo argumentus.

Nuo šiukšlių saugojo kesonas

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovo 3 d. panaikino 2021 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Jis ne tik reabilitavo "Tramerą", bet ir priteisė, kad kompanija BMGS jai sumokėtų bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, jog nėra jokių įrodymų, kad statybinis laužas akvatorijoje atsirado dėl "Trameros" kaltės. Nė vienas ekspertas nenustatė, kiek statybinio laužo buvo prieš krantinių ardymą ir kiek jo padaugėjo po atliktų darbų. Tai, kad jo buvo prieš ardymą, – faktas. Viename pasitarime buvo konstatuota, kad šiukšlių akvatorijoje būta ir prieš krantinių ardymą.

Dėl ardymo darbų broko Lietuvos apeliacinis teismas vėl nepriėmė kategoriškos išvados. BMGS buvo pasirašiusi darbų priėmimo aktą ir jame joks ardymo brokas nebuvo fiksuotas. Žinia apie ardymo broką atsirado vėliau.

Lietuvos apeliaciniame teisme pateiktas argumentas, kad vienas iš ekspertų ankstesniame teisme buvo įvardytas kaip šališkas. "Trameros" atstovai prašė jį nušalinti, tačiau teismas to nepadarė. Šališkumas buvęs patvirtintas palyginus teismo ekspertizės aktą su BMGS teismo procesiniais dokumentais. Eksperto išvados buvusios panašios į ieškovo argumentus.

"Tramera" teisme tikino, kad ji, nors ir nesinaudojo plaukiojančia platforma, naudojo metalinį kesoną, kuris taip pat neleidžia statybiniam laužui kristi į dugną. BMGS vis tiek laikėsi nuostatos, kad ant dugno rastos stambios statybinės šiukšlės – paslėptas "Trameros" darbo trūkumas.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad 2021 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teisme pernelyg buvo remtasi vieno eksperto išvadomis, nors buvo trijų ekspertizių aktai ir kitų ekspertų išvados skyrėsi.

Ar šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas išliks toks, koks yra dabar, parodys laikas. Jis gali būti skundžiamas, nes nėra galutinis.