Dėl tilto į Kuršių neriją statybos išskiriamos net aštuonios suinteresuotos žmonių grupės. Iš šalies žvelgiant, argumentai už tilto statybą yra svaresni.

Išvaduotų nuo automobilių

Už tilto statybą į Kuršių neriją pasisako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kurios vadovas Arvydas Vaitkus ir iškėlė šią idėją. Jo teigimu, "niekas iki šiol neįrodė, kad "Smiltynės perkėlos" keltai yra geriau nei tiltas".

Už tilto statybą pasisako beveik visi Klaipėdos uosto kompanijų vadovai. Jų teigimu, uostas toliau vystysis, laivyba intensyvės, ir "Smiltynės perkėlos" veikla vis labiau bus trikdoma.

Tai pasijus jau šiemet, kai pradės veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, o į Naująjį keleivių ir krovinių terminalą prie II Smiltynės atplauks vis daugiau keleivinių laivų, kurių apsisukimo ratas kaip tik įdiegtas keltų laivybos maršrute.

Laivyba intensyvės ir atidarius "Klaipėdos Smeltės" konteinerių paskirstymo centrą. Apie naujus pajėgumus nuolat kalba kitos pietinės dalies kompanijos, ypač dideli pokyčiai numatomi Malkų įlankoje.

Už tilto statybą pasisako ir didesnė dalis miesto politikų. Tiltas užmiestyje išvaduotų Klaipėdą nuo maždaug 620 tūkst. papildomo automobilių srauto per metus.

Didžiausiai grupė žmonių, kurie pasisako už tilto statybą yra Neringos savivaldybės gyventojai. Jie savo kailiu pajuto nepatogumus keliantis keltais.

"Smiltynės perkėlos" vadovas Darius Butvydas tikina, kad dabar naujosios konstrukcijos keltai kursuoja be trikdžių. Tačiau neringiškiai geriausiai žino, kad ne visai taip yra. Pakilus didesniam nei 25 metrų per sekundę vėjui arba uoste vykstant intensyviam ledonešiui, kelto galima ir nesulaukti.

"Mums nekyla jokių klausimų dėl tilto, visi neringiškiai jo pusėje. Nesibaiminame kokio nors papildomo žmonių plūdimo į Nidą. Kai keltas visiems buvo nemokamas, Neringoje problemų nebuvo", – teigė Neringos savivaldybės tarybos narys Gediminas Vaidila.

Už tiltą pasisako ir įvairių gelbėjimo, priešgaisrinių tarnybų atstovai. Iš Klaipėdos pakliūti tiltu į Kuršių neriją būtų ir greičiau, ir patogiau.

Bet kas nevažinės

Prieš tilto į Kuršių neriją statybą pasisako tų institucijų vadovės, kurios savo misiją supranta lyg saugoti Kuršių neriją nuo bet kokio kastuvo įsmeigimo.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė įrodinėjo, kad tiltas padidins žalingą poveikį visai Kuršių nerijai, kurią UNESCO ekspertai pripažino pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe. Per tiltą neva nusidriektų didesni autotransporto srautai. Manoma, kad iš Kaliningrado srities pradėtų važiuoti sunkvežimiai su kroviniais.

Toks argumentas lengvai paneigiamas. Tiltas būtų apmokestintas, todėl bet kas į Kuršių neriją nevažinėtų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser panašiai, kaip ir R.Baškytė, įrodinėjo, jog vasarą Neringa dus nuo automobilių. Ji iš viso norėtų, kad Kuršių nerija būtų paskelbta saugoma teritorija, kur negalima važinėti automobiliais. Jos nuomone, "kėlimas keltu į Kuršių neriją yra savotiška pramoga ir ją reikėtų išlaikyti".

Panašius argumentus pateikia ir netoli II Smiltynės perkėlos gyvenantys klaipėdiečiai. Jiems patogu vasarą keltis dviračiais į Kuršių neriją ir važiuoti į paplūdimius.

Šių argumentų priešininkai mano, kad Kuršių nerijos vien dviratininkų rojumi niekada nepavyks paversti. Pagrindinis dviratininkų srautas į Kuršių neriją būna savaitgaliais. Todėl net ir pastačius tiltą, iš dabartinės II Smiltynės perkėlos galėtų kursuoti keltas, kuris ir plukdytų dviratininkus.

Tilto statybos šalininkai mano, kad kaip pramogą reikėtų išlaikyti ir šalia Klaipėdos senamiesčio esančią senąją perkėlą. Ja klaipėdiečiai galėtų keltis į Smiltynės paplūdimius, jūrų muziejų.

Bendrovės "Sweco Lietuva" direktoriaus pavaduotojas Aidas Vaišnoras siūlė, kad Klaipėdoje kursuotų vandens autobusas. Jis sustotų keliose stotelėse ties Klaipėdos ir Smiltynės krantais.

"Ypač svarbu vystyti Klaipėdos uostą, kuris yra Lietuvos ekonomikos variklis, žmonių gerovės ir ekonominio tikslo garantas. Būtina padaryti viską, kad laivyba uoste būtų patogesnė ir saugesnė", – teigė A.Vaišnoras, pasisakęs už tilto statybą.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos transporto ekspertas Algirdas Šakalys. Jo teigimu, kasmet Klaipėdos uosto krovos apimtys didės 7–8 proc. Taip pat intensyvės ir laivyba. Jis siūlė nelaikyti Kuršių nerijos uždara teritorija, skirta tik išrinktiesiems ir turtingiesiems. Reikia ieškoti kompromiso tarp uosto ir Neringos gyventojų iš vienos pusės ir valstybės teritorijų saugotojų iš kitos pusės.

"Lenciūgėlio" mokestis

Prieš tilto statybą pasisako keli Klaipėdos politikai, daugiausiai iš Liberalų sąjūdžio ir keli miesto architektai.
Jų argumentai atrodo "skystokai".

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas mano, kad tiltas uostamiesčiui nėra aktualus, nors tuo pat metu miestas dūsta nuo automobilių, prie įvažos ties Šilutės plentu nuolat formuojasi kamšatys.

Klaipėdos vyriausiasis architektas Almantas Mureika mano, kad prie II Smiltynės perkėlos yra susiformavęs žmonių traukos centras.
Tuo galima suabejoti. Traukos centrą šioje miesto dalyje formuoja "Maxima". Naujoji Smiltynės perkėla yra tik vieta, kur atvažiuoja visos šalies gyventojai, vykstantys į Kuršių neriją, ir grįžta atgal, dažniausiai mieste nedaug kur stabtelėdami, o dumdami į greitkelį iki jo gerokai užkimšdami miesto gatves.

Kitas jo argumentas, kad nuo tilto toli bus važiuoti į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį. Neva Alksnynėje, kur būtų nutiestas tiltas, nebus infrastruktūros. Bet ji, jei bus prasmė, laikui bėgant, atsiras.

Baiminamasi ir didesnio automobilių srauto į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį, nes ten nėra automobilių aikštelių.
Ne visai taip – kai kur aikštelės yra, tarkime, prie II Smiltynės pliažo, jachtų uosto, Jūrų muziejaus.

Mokamas tiltas sureguliuotų srautus ir į klaipėdietiškąją Kuršių nerijos dalį.
Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius prisiminė tuos metus, kai keltai kėlė nemokamai. Tuomet į Kuršių neriją vykstančiųjų srautas padidėjo 5–10 proc. Jį sureguliavo Klaipėdos savivaldybės įvestas vadinamasis "lenciūgėlio mokestis". Surinkti pinigai buvo skirti infrastruktūrai plėtoti klaipėdietiškoje Kuršių nerijos dalyje.

Verslas prasiplėstų

Prieš tilto statybą kategoriškai pasisako Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės "Smiltynės perkėla" vadovas D.Butvydas.

Jo teigimu, pastačius tiltą, "Smiltynės perkėlos" veikla iš esmės keistųsi, tektų atleisti apie 100 darbuotojų.

"Smiltynės perkėlos" keltai kasmet kelia daugiau kaip 2 mln. keleivių ir 620 tūkst. įvairių transporto priemonių. Perplukdytų automobilių dėka perkėla dirba pelningai. Plukdyti vien keleivius Senojoje perkėloje jai neapsimokėtų.

Bendrovė yra įsigijusi naujus keltus. Už juos bankams likusi negrąžinta apie 14 mln. litų paskola.

Apie 80 proc. automobilių srauto į Kuršių neriją būna per 3-4 vasaros mėnesius. Jie ypač pelningi, o kitas laikotarpis nuostolingas.

Pastačius tiltą, Lietuvos automobilių kelių direkcijai nebereikėtų mokėti kompensacijų – apie 5 mln. litų kasmet už neringiškių kėlimą nemokamai.

Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad "Smiltynės perkėla" be reikalo taip laikosi įsitvėrusi dabartinio keltų verslo II Smiltynės perkėloje. Atsiradus tiltui, jos pajamos būtų netgi paprasčiau surenkamos. Bendrovė galėtų eksploatuoti tiltą, rinkti mokesčius. Ji galėtų plukdyti žmones senojoje Smiltynės perkėloje, turėti savaitgalinius retesnius maršrutus II Smiltynės perkėloje, teikti "vandens autobusų" paslaugas, rengti įvairias šventes keltuose, pramogų verslui panaudoti dabartinį pastatą prie Naujosios perkėlos.

Prie šios perkėlos išliktų ir vieša erdvė, dėl kurios galimo praradimo pastačius tiltą jaudinasi Klaipėdos savivaldybės vadovai.

Gyvename ne vien šia diena

Šiandien jau beveik aišku, kad vienintelė tinkama vieta tiltui per Kuršių marias statyti būtų už Kiaulės Nugaros. Tiltas būtų Kairių gatvės tęsinys. Automobilių srautas per tiltą ir nuo jo būtų nukreiptas per pietinį aplinkkelį. Beveik nebėra prasmės kalbėti apie tunelį, nes po Kuršių mariomis jau "pakištas" dujų terminalo vamzdynas, kurį apeiti būtų sunku.

Šiandien dar ankstoka kalbėti apie tilto konstrukciją, jo kainą. Turėtų būti parengti tilto statybos pagrindimai.
Viename pasitarimų dėl tilto buvo pateikta nuomonė, kad jis kainuotų nuo 170 iki 230 mln. litų. Parengus projektinius siūlymus, būtų galima tikėtis Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos.

Kai kurie Klaipėdos architektai tokią tilto kainą siūlo dauginti iš trijų ar net keturių. Sunku suprasti, ar kaina nėra viena gąsdinimo priemonių – neva tokį tiltą būtų brangu statyti, todėl nėra prasmės ir pradėti tai daryti.

"Tiltai sujungia salas, valstybes, žemynus. Jie pastatomi ne mažiau patraukliose ir gamtos požiūriu jautriose vietose nei Kuršių nerija. Ir nereikia mūsų gąsdinti UNESCO ar kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Gyvenimas eina ir negalime sustoti. Manau, ateis laikas, kai laivai per Klaipėdą plaukios iš Kauno ar Karaliaučiaus į Palangą", – svarstė klaipėdietis Vytautas Lupeika, tarsi dėdamas tašką, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne gyventi vien šiandiena.

Žvelgti į ateitį kvietė ir kitas klaipėdietis Aloyzas Kuzmarskis. Jis siūlė pabandyti įsivaizduoti ekonomiškai išsivysčiusios Lietuvos Klaipėdos uostą po 25–30 metų. Jei šiandien nebus pradėta spręsti tokia aktuali problema, kaip tilto statyba į Kuršių neriją, po dešimtmečio kito ji gali tapti rimtu uosto vystymo stabdžiu, kelti grėsmę jo saugumui.