Vizitų Vilniuje metu aptarti Klaipėdai strategiškai reikšmingi klausimai: pietinio aplinkkelio projektas, Klaipėdos centrinio pašto pastato likimas ir potvynių valdymas.
Susitikime su susisiekimo viceministre daug dėmesio skirta pietinio aplinkkelio projektui. Sutarta, kad į projektą bus įtrauktas Klaipėdos savivaldybės atstovas, tačiau merą nuvylė numatomi įgyvendinimo terminai.
„Pasiekėme, kad į projekto įgyvendinimo darbo grupę bus įtrauktas ir Klaipėdos savivaldybės atstovas, taip užtikrinant tiesioginį miesto dalyvavimą sprendimų priėmime. Tai žingsnis į priekį, tačiau projekto įgyvendinimo terminai, apie kuriuos kalbama, miesto netenkina. 2034-ieji – tikrai ne tas laikas, kada turime planuoti startuoti. Šis projektas – ne tik patogumo klausimas Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Tai svarbi jungtis tiek valstybinio jūrų uosto veiklai, tiek karinio mobilumo stiprinimui, tad spartesnė šio projekto eiga turi būti valstybės siekis“, – pabrėžė A. Vaitkus.
Su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene aptartas Klaipėdos centrinio pašto pastato likimas. Klaipėdos miesto savivaldybė pabrėžia esanti pasirengusi perimti šį pastatą, taip pat svarstytų galimybę kartu perimti ir kitą valstybės turtą, kuris galėtų būti pritaikytas gyventojų poreikiams.
„Miestas išlieka pasirengęs perimti pastatą, tačiau nori aiškių valstybės finansinių įsipareigojimų. Taip pat galėtume svarstyti variantą perimti paštą kartu su kitu valstybės turtu, kurį miestas galėtų panaudoti klaipėdiečių poreikiams, pavyzdžiui, trūkstamos švietimo įstaigos įkūrimui. Šiuo metu, deja, turime situaciją, kai šiai ministerijai priklausantis turtas nyksta, o dabar reikalingi sprendimai laukia nežinia ko“, – akcentavo meras.
Aplinkos ministerijoje aptarta aktuali tema – potvynių valdymas. Nors miestas galimoms potvynių grėsmėms ruošiasi savarankiškai, meras pabrėžia, kad tokia problema turėtų būtų sprendžiama valstybės lygiu.
„Klaipėda rengiasi ir savarankiškai – šiuo metu visame mieste intensyviai valomi lietaus nuotekų tinklai, atveriamos grotelės, šalinamos ledo bei sąnašų sankaupos, kad tirpstantis vanduo turėtų kur nutekėti. Tačiau ne kartą akcentavau, kad potvynių klausimas yra daug platesnis, turint omenyje susiformavusį 40–50 cm ledo storį Nemune ir Kuršių mariose. Ledų sangrūdos gali ženkliai sukelti vandens lygį, o tai gali daryti įtaką vandens lygiui Kuršių mariose ir Danės upėje. Todėl tai turi būti sprendžiama ir koordinuojama valstybės lygiu. Mūsų prioritetas aiškus – žmonių saugumas ir turto apsauga“, – teigė A. Vaitkus.
Naujausi komentarai