Pereiti į pagrindinį turinį

Asmenų bankroto įstatymas - su spragomis

2013-02-28 18:26
Asmenų bankroto    įstatymas - su spragomis
Asmenų bankroto įstatymas - su spragomis / Vytauto Petriko fotomontažas

Rytoj įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kurio pagrindinis tikslas – atkurti asmens mokumą. Tačiau bankrotų administratoriai jau dabar vardija daugybę šio įstatymo spragų.

Teiraujasi apie galimybes

Bankroto administratorė Virginija Lukošienė pasakojo, kad į ją jau kreipėsi keletas asmenų ir teiravosi apie galimybę pradėti fizinio asmens bankroto procedūrą.

V.Lukošienė teigia, kad pagal statistiką Lietuvoje yra maždaug 12 tūkst. žmonių, kuriems būtų galima pradėti tokias procedūras. Vidutinė jų skola siekia 199 tūkst. litų.

„Teko susidurti su tokių įmonių bankrotais, kurie buvo tarsi ir asmeninis verslininko bankrotas, nes žmogus buvo užstatęs savo asmeninį turtą. Bet pagal naująjį įstatymą individualios įmonės savininkas negali bankrutuoti, kol nebankrutuoja pati personalinė įmonė“, – teigė V.Lukošienė.

Tam tikri saugikliai kreditoriams yra, taip pat nesąžiningiems žmonėms įstatymu užkirstas kelias bankrutuoti.

Antstolių duomenimis, vien Klaipėdoje nuo šių metų vasario iki balandžio mėnesio iš varžytinių bus parduodami 82 privatiems asmenims priklausantys butai. Pasak antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės, jei turtas parduodamas iš varžytinių, dar nereiškia, kad žmogus bankrutuoja.

Bet tai daug ką pasako.

Ar apsimokės bankrutuoti?

Pasak bankrotų administratorės, jei žmogus nori ir gali pradėti naują gyvenimą be skolų, tai esą bankrutuoti bus bene geriausias sprendimas.

„Yra daug kas papuolę į bėdą su dideliais būsto kreditais, kai viskas nuvertėjo. Kad nesijaustų slegiami amžinų skolų, žmonės galėtų bandyti pasinaudoti bankroto įstatymu“, – mano V.Lukošienė.

Nors Fizinio asmens bankroto įstatymas Lenkijoje veikia jau senokai, ten kol kas bankrutavo tik 39 žmonės. Ten įstatymas toks, kad žmogui nenaudinga bankrutuoti.

Randa įstatymo spragų

Anot V.Lukošienės, iškilo labai daug neaiškumų naujajame Fizinių asmenų bankroto įstatyme.

„Pagal jį bankrutuojantis fizinis asmuo turi numatyti savo veiklą 5 metams. Nelabai įsivaizduoju, kaip šiais laikais savo veiklą galima susiplanuoti net ir porai metų, kai viskas taip nestabilu“, – stebėjosi administratorė.

Įstatyme rašoma, kad bankrutuojančio asmens turtas turi būti parduodamas įstatymo numatyta tvarka. Tvarkos parengta iki šiol dar nėra, nors tai turėjo būti padaryta iki vasario 28 dienos.

V.Lukošienė įsitikinusi, kad bus labai sunku dirbti ne tik teismams, bet ir bankrotų administratoriams.

„Tai ir psichologiniai dalykai, juk tarp bankrutuojančių bus šeimos su vaikais. Turės būti numatytos sumos pragyvenimui, reikės sekti pajamas, išlaidas, tai yra labai sudėtinga“, – teigė V.Lukošienė.

Bankrutuoti keliavo svetur

Iki šiol Lietuvos įstatymai nenumatė nemokaus asmens bankroto galimybės – turto išieškojimas galėjo būti atliekamas neribotą laiką.

Todėl mūsų valstybės piliečiai ieškojo galimybės bankrutuoti užsienio šalyse, dažniausiai Latvijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais vartotojais ar užsiimti komercine veikla.

Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam bus uždrausta 10 metų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų