Anomalijų nenumatoma

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, remiantis sudarytomis pasaulinėmis orų prognozėmis, ši vasara bus panaši į paskutines praėjusias.

"Jokių anomalijų bent kol kas nenumatoma. Vasara bus vidutiniška", – tvirtino vedėjas.

Pagal ilgamečius stebėjimus, birželio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekia 14,5–16, liepos – 17–18,5, rugpjūčio – 16–18,5 laipsnio šilumos.

"Pateiktos vidutinės temperatūros tikrai nėra didelės. Tačiau kiekvieną vasarą būna svyravimų. To neišvengsime ir šiemet. Viena savaitė bus vėsi, kita – karšta. Orai bus kontrastingi, permainingi, kaip ir praėjusią vasarą. Skirtumus dar labiau padidina globalinis atšilimas", – komentavo vedėjas.

D.Valiuko teigimu, taip pat numatoma, jog vasarą iškris vidutinis kritulių kiekis. Šiltojo sezono mėnesiais jis siekia apie 80 milimetrų. Anot vedėjo, šiam metų laikui būdingi liūtiniai krituliai.

"Per parą ar kelias valandas gali iškristi pusė mėnesio normos, o paskui – ilgą laiką nelyti", – kalbėjo vedėjas.

D.Valiukas atkreipė dėmesį, kad pajūrio orai skiriasi nuo vyraujančių didžiojoje šalies dalyje. Jis atskleidė, koks palankiausias laikas atostogauti prie Baltijos.

"Tiesa, tiksliai patarti sunku. Galima suklysti, nes nėra paprasta tiksliai numatyti, kada bus karščiausios savaitės. Tačiau, pagal ilgamečius stebėjimus, didžiojoje šalies dalyje šilčiausia būna liepą, o pajūryje – liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Tačiau tai nereiškia, kad taip būna kasmet", – tvirtino vedėjas.

Įvertina pagal atostogas

D.Valiukas pasakojo, kad ne kartą teko girdėti, kaip žmonės skundėsi, jog praėjusi vasara buvo prasta, vyravo blogi orai. Tačiau jis pažymėjo, kad dažniausiai žmonės visą šiltąjį sezoną įvertina pagal orus, kurie pasitaikė jų atostogų metu.

"Praėjusi vasara buvo gana šilta. Buvo visko – ir vėsių, ir karštų dienų. Termometrų stulpeliai ne kartą buvo perkopę ir 30 laipsnių ribą. Jei kelios savaitės buvo vėsios, negalima sakyti, kad prasta buvo visa vasara. Tokia pati situacija bus ir šiemet", – komentavo vedėjas.

Neretai vyresni žmonės mėgsta pabrėžti: "O mano laikais, prieš 20 metų, tai bent vasaros būdavo. Gražios, karštos, ne taip kaip dabar – vėsios ir lietingos".

Tačiau, D.Valiuko teigimu, ilgamečiai stebėjimai rodo ką kita.

"Nei prieš 20, nei prieš 30 metų tokių karščių, kaip paskutinį dešimtmetį, nebuvo. Tai rodo statistika. Žmonės prisimena ne visiškai taip, kaip buvo iš tikrųjų", – tvirtino vedėjas.

Vasara nuobodi nebus

Panašius orus vasarai prognozuoja ir gamtos ženklai.

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius etnologas dr. Libertas Klimka tvirtino, kad, remiantis liaudiškais pastebėjimais, šis sezonas bus vidutinis – nei per šaltas, nei per šiltas.

"Panašu, kad vyraus permainingi orai, tokie, kokie buvo pavasarį – iš pradžių šalta, o tada pasieks staigi šilumos banga. Numatoma, kad bus vėsu, o tada kelios dienos šiltos. Tada vėl šalčiau. Turėtų ir nemažai palyti. Panašu, kad vasara bus nenuobodi, kaip ir pavasaris", – komentavo etnologas.

L.Klimka atostogas Lietuvoje taip pat patarė planuoti antroje vasaros pusėje.

Etnologas atskleidė, kad apie orus sprendė pagal 12 dienų tarpsnį prieš Kalėdas. Liaudies išmintis byloja, kad pastarosios atitinka kitų metų 12 mėnesių.

Taip pat orus galima spėti ir pagal pirmąsias kovo dienas. Pirmoji rodo, koks bus pavasaris, antroji – kokia vasara, o trečioji – koks ruduo.

Norėdami sužinoti, kokia bus vasara, protėviai stebėdavo, iš kurios pusės pučia vėjas Velykų rytą. Tai jie darydavo po rytinių pamaldų.

Jei vėjas pūsdavo iš rytų, tikėta, kad vasara bus vėjuota, jei iš pietų – maloni, šilta, jei iš šiaurės – šalta, o jei iš vakarų – lietinga.

"Šiemet per Velykas pūtė nežymus vėjas. Beveik jo nebuvo. Tad pagal vėją nebuvo galima spręsti, kokių orų sulauksime šį vasaros sezoną. Tačiau prieš Kalėdas tomis dienomis, kurios žymi vasaros mėnesius, vyravo permainingi orai. Kovo 2-ąją situacija buvo tokia pati", – prisiminė etnologas.

Daugelis abejoja, ar dar galima pagal senolių išmintį spėti orus.

L.Klimka kasmet stengiasi numatyti, koks bus vienas ar kitas metų laikas, vadovaudamasis protėvių spėjimais, ir įvertinti, ar prognozės atitiko realybę.

"Bendrais bruožais dar galima nuspėti. Žinoma, abejonių kyla dėl globalinio atšilimo. Liaudiškuose spėjimuose yra apibendrinta šimtmečio patirtis", – atkreipė dėmesį etnologas.

Poilsiautojų įpročiai pasikeitė

Pajūrio verslininkus šiltas gegužės mėnuo nuteikė optimistiškai. Jie viliasi, kad vasarą bus daug karštų ir saulėtų dienų, kurios į kurortus tradiciškai privilioja minias poilsiautojų.

"Orai šiuo metu džiugina. Kol kas daug svečių nesulaukiame, tačiau pagausėjimas yra. Tikimės geros vasaros", – tvirtino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Darius Miklovas.

Neringos verslininkų asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė pasakojo, kad užsakymų jau daugėja. Anot jos, apgyvendinimo sektoriuje gegužės savaitgaliais jau beveik nėra likę vietų.

Daug rezervacijų yra ir vasarai. Preliminariais duomenimis, užsakyta apie 80 proc. vietų. Kai kurie verslininkai jau turi užsakymų ir kitai vasarai.

"Pernai pavasaris buvo šaltas. Tad tokio aktyvumo nebuvo. Pagal dabartinius užsakymus ir orų prognozes tikimės geros vasaros, nors ir praėjusi, susumavus rezultatus, nebuvo blogesnė nei kitos", – komentavo prezidentė.

Verslininkai atkreipė dėmesį, kad poilsiautojų laiko leidimo mados kurortuose yra pasikeitusios.

"Jau nėra taip, kad pavalgiau, pasiėmiau "dekutį" ir į pliažą svilinti bambos, kol paruduos. Dabar žmonės dažniau renkasi aktyvų poilsį: važinėja dviračiais, išbando vandens pramogas, vaikšto miškų takais. Veiklos pajūryje yra ne tik saulėtu oru", – pabrėžė I.Baltrušaitienė.

Kainos nebus nepakeliamos

Lietuvoje kilus skandalui dėl padidėjusių maisto produktų kainų, daugeliui kyla klausimas, kokia situacija šią vasarą bus šalies kurortuose.

Pasak verslininkų, paslaugos tikrai nepigs, tačiau nakvynę, pietus, pramogų už priimtiną kainą ras kiekvienas.

"Pasirinkimas Palangoje tikrai yra didelis. Poilsiautojai galės rinktis ir valgyklas, ir kavines, ir restoranus. Galės ir patys maistą gamintis nuomojamame būste. Tikrai nebus taip, kad vyraus didelės, nepakeliamos kainos", – prognozavo D.Miklovas.

Tačiau, pasak prezidento, dėl pabrangusių maisto produktų išauga kavinių patiekalų savikaina. Tad kainos gali kiek didėti.

"Kiekvienas verslininkas šį klausimą sprendžia individualiai. Vienur gali nebrangti, kitur – 3, 5 ar 10 proc. Viskas priklauso nuo įstaigos, investicijų. Jei vyraus geri orai, bus daug saulėtų dienų, manau, poilsiautojai tikrai nekreips dėmesio į keliais procentais išaugusias kainas. Svarbiausia – atsipalaiduoti ir pailsėti nuo darbų", – pabrėžė D.Miklovas.

Nenori nubaidyti klientų

Pasak I.Baltrušaitienės, paslaugų kainos šį sezoną tikrai nemažės. Pasak jos, tai būtų utopija, nes viskas brangsta. Prezidentė nurodė, kad maisto produktai vidutiniškai pabrango nuo 12 iki 18 proc., o paslaugų – tik 5 proc.

"Panašu, kad paslaugų kainos dar turi kilti. Nemanau, kad drastiškai. Žmonės suinteresuoti, kad į restoranus, kavines, viešbučius ateitų klientų. Tačiau piko metu, manau, tikrai didės. Sunku prognozuoti – kiek, tačiau, įvertinus, kiek viskas pabrango, apie 10 proc. turėtų", – teigė prezidentė.

I.Baltrušaitienė atkreipė dėmesį, kad Neringoje yra viešbučių, kurie išlaikė praėjusių metų kainas. Panašu, kad jos nebedidės.

"Vis skelbiama, kad brangsta įvairios paslaugos, tačiau brangsta viskas. Darbuotojų atlyginimai taip pat išaugo. Į paslaugos kainą įtraukiami ir jie. Juk nė vienas verslininkas nedirbs negaudamas pelno, kaip ir kiekvienas žmogus – be atlyginimo. Didelių pelnų nenumatoma ir šiemet. Bus sunkūs metai. Patinka ar nepatinka Vyriausybei, tačiau akivaizdu, kad euro įvedimas davė smūgį kainoms ir pragyvenimo lygiui", – dėstė verslininkė.