Komandoje svarbus kiekvienas
"Sudėtingiausias mūsų bendrovės įmonėms mėnuo buvo balandis, kai teko iš dalies stabdyti gamybą, – tuo metu grupės pardavimai krito apie 30 proc.", – prisiminė VMG generalinis direktorius bei Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas E.Mockus.
Per šį nelengvą laikotarpį neatleidome nė vieno darbuotojo ir neketiname to daryti.
VMG – viena didžiausių Baltijos šalyse medienos perdirbimo ir baldų gamybos grupių – vienija 16 Lietuvos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų.
Kaip ir daugelyje Lietuvos įmonių, iš dalies sustabdžius gamybą, grupės darbuotojams buvo skelbiama prastova.
"Skyrėme ypatingą dėmesį darbuotojų saugumui, todėl operatyviai pasirūpinome visomis jiems skirtomis apsauginėmis priemonėmis. Per šį nelengvą laikotarpį neatleidome nė vieno darbuotojo ir neketiname to daryti, taip pat toliau tęsime papildomo socialinio paketo programą ir neplanuojame keisti motyvacinės sistemos priemonių nė vienoje įmonėje", – tvirtino VMG vadovas.
Be to, pasak pašnekovo, laikino veiklos apribojimo metu viena VMG įmonių – bendrovė "VMG Technics" – turėjo palankias sąlygas kapitaliniam įrenginių remontui bei jų efektyvumui didinti, tad dabar gamyba pasiruošusi dirbti dar efektyviau nei iki pandemijos.
Egidijus Mockus / VMG nuotr.
Nežinia apsunkino planavimą
Kaip pripažino E.Mockus, didžiausias pasikeitusios situacijos iššūkis – tai nežinia dėl ateities.
"Nerimą kėlė situacija rinkose, kai negali užtikrintai planuoti, o tai nemažai lemia santykius tiek su pirkėjais, tiek su tiekėjais, tiek su bankais, – neneigė kompanijos vadovas. – Piniginių srautų planavimas mums visiems taip pat tapo didžiuliu iššūkiu."
Tačiau šiandien pramonininkai mato jau kiek kitokią situaciją.
"Rinkos atsigauna, ir tai džiugina. Balandžio pabaigoje atsidarė Azijos rinkos, šiuo metu sudėtingesnė padėtis Didžiosios Britanijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų rinkose. Tačiau pastebime, jog pamažu atsigauna ir jos, todėl žiūrime į šią situaciją kaip į laikiną", – kalbėjo pašnekovas.
Gegužę pardavimai sparčiai kilo, tad, kaip prognozavo VMG vadovas, jau liepą kompanija turėtų pasiekti iki karantino paskelbimo buvusį pardavimų lygį.
Ambicinga investicija
E.Mockus neneigė, jog koncerno veiklos specifika suteikė tam tikro pranašumo dorojantis su pandemijos sukeltais sunkumais.
"Mūsų pagrindinis privalumas yra tai, jog vadovaujamės žiedinės ekonomikos principu – gaminame galutinį produktą, pradedant pirmine žaliava, esame iš dalies susiję su energijos, statybų, baldų rinkomis, tad akivaizdu, jog visos šios šakos rinkoje vienodai nepraranda savo pozicijų. Kita vertus, turėdami didelę gamą gaminių galime lengviau atsilaikyti prieš kainų ir konkurencijos svyravimus", – aiškino pašnekovas.
VMG nuotr.
E.Mockus pasidžiaugė, jog pandemija nepaveikė ir VMG ateities planų – numatyti investiciniai projektai tęsiami, ketinama plėsti gaminių asortimentą tiek statybų, tiek energetikos sektoriuose.
"Projektai galbūt šiek tiek pasistūmės laiko prasme, bet nė vieno jų neatsisakyta", – teigė pašnekovas.
Tuo metu už neseniai įgyvendintą investicinį projektą – Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje baigtą statyti 140 mln. eurų vertės medienos drožlių gamyklą – asociacija "Investors' Forum" VMG skyrė 2019 m. investuotojo titulą.
Gamykloje, kuri sukurs apie 120 naujų darbo vietų, įdiegta išskirtinė įranga – VMG viena pirmųjų pasaulyje galės gaminti itin plonas, vos 3 mm medienos drožlių plokštes.
Rezervų pagalbai yra
Koronaviruso pandemijos padarinius bandantys įvertinti finansų ekspertai bei verslo atstovai kol kas atsargiai prognozuoja, kiek laiko prireiks atsigauti ekonomikai po pandemijos sukeltos krizės.
Sunkumus išgyvenančių įmonių nuostolius šiek tiek amortizuoja pagalbos verslui priemonių paketas. Tačiau ar to pakanka?
"Kai kurias pagalbos priemones, tokias kaip prastovų kompensacija, vertiname labai teigiamai – tai iš tiesų padės įmonėms toliau tęsti veiklą ir išgyventi sunkmetį. Mokesčių mokėjimų atidėjimas taip pat labai sveikintinas", – teigė VMG generalinis direktorius E.Mockus.
Vis dėlto pašnekovas pripažino, jog norėtųsi, kad būtų kuo greičiau sukurta sistema, skirta naujų darbo vietų kūrimui remti ir skatinti.
"Pavyzdžiui, kardinaliai sumažinant pirmų įdarbinimo metų mokesčius už naujai sukurtą darbo vietą. Galima kalbėti ir apie laikiną mažinimą infrastruktūrinių valstybinių įmonių tarifų, tokių kaip: elektros perdavimas, geležinkeliai, tranzitas, žemės nuoma, uosto infrastruktūra ir kita. Taip pat labai norėtųsi eksporto skatinimo priemonių bei inovacijų rėmimo", – įžvalgomis dalijosi Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovas.
Naujausi komentarai