Traukinys į Plungę iš Klaipėdos išvyko pusę devynių ryto. Bent pusei antrokų ši kelionė traukiniu buvo pirmoji. Iki Plungės traukinys riedėjo vos daugiau nei valandą. Per tą laiką vaikai užkandžiaudami skaičiavo stoteles: Giruliai, Kretingalė, Kretinga, Kūlupėnai, Šateikiai, Plungė. Kai kuriuos pavadinimus jie girdėjo pirmąkart. Taigi gavo šiokią tokią geografijos pamokėlę.

Išlipę Plungės traukinių stotyje, išsyk patraukė į kunigaikščių Oginskių rūmus, esančius netoliese. Įspūdingas pastatas vertė vaikus aikčioti. Vėliau antrokų laukė ekskursija viduje, kur jie išgirdo, kas šiuose rūmuose gyveno, apžiūrėjo Žemaitijos kūrėjų darbų parodas. Po to sekė pasivaikščiojimas po rūmų parką, jo užkaboriai irgi slepia senas paslaptis, apie kurias iki šiol sekamos legendos.

"Kelionė traukiniu kitokia nei mašina, viskas cypia, ūžia. Neįprasta, bet gerai, nes traukinyje vietos yra daug. Traukinys varomas ne vandeniu ir ne malkomis, o kitokiu kuru. Gal net anglimi, todėl jis ir važiuoja. Labai įdomiai sujungti traukinio vagonai. Bet man pasirodė, kad jis važiuoja labai lėtai, vos įsibėgėja ir vėl sustoja", – savo įspūdžius choru pasakojo vaikai.

"Mes aplankėme Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, ne, ne Čiurlionio, Oginskio rūmus. Man buvo nesuprantama, kodėl per karą sudegino tuos rūmus, juk jie – tokie gražūs. Tie žmonės ten turbūt gyveno labai prabangiai. Be galo patiko pasakojimas apie rūmų žirgyno prižiūrėtoją. O aš norėčiau groti rūmų orkestre. Kelionė tikrai gera, nes sužinojome labai daug naujų dalykų, man labai patinka visokios istorijos. O labiausiai patiko legenda apie šv. Jurgį, Perkūno ąžuolą ir verkiančią liepą", – nenustygo antrokai.

Mokytoja V.Jonavičienė pasidžiaugė savo auklėtiniais, pagyrimų ji sulaukė ir iš traukinio bendrakeleivių, kurie džiaugėsi sumaniais ir šauniais vaikais. Jais nenusivylė ir muziejaus gidė, sulaukusi iš antrokų nemažai klausimų. O vaikai po išvykos buvo tikri, kad panašią kelionę vėl norėtų pakartoti.