Galimybė realizuoti save ir būti suprastam – vienodai svarbi įvairių socialinių sluoksnių jaunimui. Uostamiestyje realizuoti šiuos siekius galima Atvirose jaunimo erdvėse.

Laukiami visi

Klaipėdos jaunimo centro Atvirų jaunimo erdvių vedėja Violeta Jokubynaitė pasakojo, kad ketvirtus metus aktyvią veiklą vystanti įstaiga priima jaunimą nuo 14 iki 29 metų.

„Jokių apribojimų ar išskirtinių reikalavimų ateinantiems vaikams neturime. Į Atvirų jaunimo erdvių patalpas gali užsukti tiek labai motyvuoti ir veiklūs jauni žmonės, tiek kamuojami socialinių ar psichologinių problemų vaikai“, – kalbėjo vedėja.

Įstaigoje turiningai laiką praleisti gali ir vyresni asmenys. Jaunuoliams, kuriems daugiau nei 29 metai, suteikiama galimybė savanoriauti ir padėti užimti įstaigą aplankančius vaikus.
Atviros jaunimo erdvės – tai vieta Klaipėdoje, kur jaunimas gali dalyvauti išreikšdamas save įvairiose veiklose. Čia planuojami įvairūs renginiai, konkursai. Nuolat vyksta prasmingi ir įdomūs renginiai, propaguojami netradiciniai laisvalaikio leidimo būdai.

Kaip teigė V.Jakubynaitė, erdvėse galima prisijungti prie kūrybingos ir aktyvios veiklos. Savirealizacijos vietos nerandantiems jauniems žmonėms suteikiamos turiningo laisvalaikio praleidimo galimybės, o kartu palengvinama jų integracija į gyvenamąją aplinką.

Problemos kamuoja visus

Atvirų jaunimo erdvių vedėja pasakojo, kad nepriklausomai nuo ateinančiųjų socialinės aplinkos, šeimos finansinės padėties jaunimą kamuoja panašūs klausimai ir bėdos.

„Nesvarbu, kad jaunuolis atkeliavo iš pasiturinčios šeimos. Dažnai matome ir labai gerai gyvenančius vaikus, kurie jaučiasi vieniši, nes neturi su kuo pasikalbėti. Liūdna, jog nemažai tėvų gyvena dėl pinigų, o ne dėl savo atžalų. Visiems vaikams nesvetimi išgyvenimai dėl meilės, savirealizacijos klausimai, noras būti suprastiems. Visus juos skatiname tobulėti, ieškoti savęs“, – sakė vedėja.

Anot jos, motyvuoti ir aktyvūs vaikai kartu su jaunimu, atėjusiu iš gatvės, sutaria puikiai. Vedėjos įsitikinimu, jaunimą suvienija aktyvi veikla, pomėgiai ir noras diskutuoti. Be to, bet kokiems konfliktams kelią užkerta Atvirų jaunimo erdvių darbuotojai ir savanoriai bei galiojančios tolerancijos ir draugiškumo taisyklės.
V.Jakubynaitė prisimena, jog tada, kai atsidarė Atviros jaunimo erdvės, skeptikai gąsdino, kad čia rinksis vaikai iš gatvės, todėl įstaigos reputacija bus prasta.

„Ir dabar žmonės, užsukę pas mus, stebisi, jog patalpos nenugriautos, o jaunimas čia draugiškas: diskutuoja, geria arbatą, žaidžia stalo tenisą ar užsiima kitomis veiklomis“, – džiaugėsi pašnekovė.

Jos teigimu, tokių įstaigų uostamiestyje – reikia. Užsienio praktika rodo, jog atvirų erdvių centrai mieste turėtų būti kiekviename didesniame rajone, kad jaunimui būtų patogiau atvykti. V.Jakubynaitė teigė, jog ateityje numatoma uostamiestyje tokių erdvių įkurti ir daugiau.

Veiklos – daug

Klaipėdos jaunimo centro Atvirose jaunimo erdvėse skirtingos veiklos inicijuojamos pačių ateinančių jaunuolių.

„Kiekvieno apsilankiusiojo pirmiausia teiraujamės, kuo jis norėtų užsiimti. Jiems tobulėti padeda įstaigos savanoriai. Galima lankyti breiko, hiphopo ar rankų lenkimo treniruotes, fakyrų užsiėmimus, būgnų, gitaros ir grafičių piešimo pamokas, organizuojami žaidimų bei filmų vakarai, rengiamos kūrybinės dirbtuvės ar mokymai“, – pasakojo vedėja.

Pasak jos, ne ką mažiau svarbios ir diskusijos. Vaikai gali bendrauti jiems aktualiomis temomis, išsakyti savo nuomonę ir pasiklausyti, ką vienu ar kitu klausimu mano bendraamžiai.

V.Jakubynaitė džiaugėsi ir Atvirose jaunimo erdvėse įdiegta naujove, kuri populiari užsienyje.

„Dažniausiai kiekvieną trečiadienį du darbuotojai keliauja į gatvę ir ten bendrauja su jaunimu, kuris į įstaigą nenori ar negali užsukti. Vaikams, kamuojamiems problemų, padedame spręsti jų bėdas, patariame, kur ieškoti pagalbos, kviečiame užsukti į mūsų erdves“, – sakė vedėja.