„Nusikalstamas pasaulis visada yra įdomus, jame yra daug mistikos. Tačiau, kita vertus, tai nėra fantastika, kuri visiškai nutolusi nuo realybės ir kasdienio gyvenimo. Manau, kad Lietuvoje visada buvo tam tikras susidomėjimas kriminaliniu pasauliu“, – teigė A. Znamerovskis.

Vis dėlto pareigūnai pabrėžia, kad tai, kas rodoma filmuose ir žaidimuose, labai skiriasi nuo tikro gyvenimo.

„Kartais jaunuoliai gali įsivaizduoti save puikiais vairuotojais, filmų personažais ar herojais, tačiau realybėje jie nesuvokia, kokį pavojų kelia vairuodami neatsakingai. Nėra viskas labai gražu, azartiška, iš tiesų tai labai pavojinga“, – kalbėjo policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Didžiausia problema kyla tada, kai jaunuoliai nepajėgia atskirti virtualaus pasaulio nuo realybės.

„Pavyzdžiui, filmuose dažnai rodomos scenos, kuriose veikėjai neatsakingai vairuoja, nepaisydami Kelių eismo taisyklių. Deja, kai kurie jauni žmonės perkelia šį elgesį ir į realias gatves“, – pridūrė R. Matonis.

Dar viena problema – nusikaltimų viešinimas socialinėje erdvėje. Kai kurie jaunuoliai nesupranta tokio elgesio žalos ir nori dalintis tuo socialiniuose tinkluose ar grupėse, net didžiuotis tuo. Tačiau tai kelia pavojų ir daro neigiamą poveikį visuomenei.

Jaunimo psichologai įspėja, kad per didelis įsitraukimas į kriminalinį turinį ir realybės pamiršimas gali sukelti psichologinių problemų, ypač jaunam žmogui.

„Tai ypač aktualu tiems, kurie dar neturi aiškaus požiūrio į pasaulį ir tik ieško, kas juos domina“, – sakė KTU psichologas Eimantas Lukoševičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kartais jaunuolis nesugeba atskirti, kas yra tikra, o kas ne, nes dar neturi iki galo išlavinto kritinio mąstymo ir aklai pasitiki turiniu internete, kuriuo neretai yra manipuliuojama.

„Modelis vis tiek kažką turi išvesti, jis generuoja ir kartais generuoja haliucinacijas vadinamas. Tai tos haliucinacijos nebūtinai būna tiesa. Žmogaus gebėjimas atskirti tiesą nuo netiesos yra ugdomas. Jei šio gebėjimo neteksime, galime tapti lengviau manipuliuojami“, – tikino KTU dirbtinio intelekto centro profesorius Vidas Raudonis.

Psichologas ragina tėvus domėtis vaikų laisvalaikiu ir atkreipti dėmesį į pasikeitusį jaunuolio elgesį. Pastebėjus pokyčius, būtina padaryti pertrauką nuo neigiamo turinio.

„Pasijaus, kad pradedama labiau įtarinėti kitus, matyti pavojų aplinkoje, nuolat galvoti apie tokio pobūdžio turinį“, – pabrėžė E. Lukoševičius.

Specialistas pataria vaikams ir jaunimui ieškoti alternatyvų kompiuteriui ar televizijai. Pavyzdžiui, šeimoje galima užsiimti aktyviomis veiklomis ar susitarti dėl išmaniųjų prietaisų naudojimo laiko. Psichologas pastebi, kad problemų turinčių paauglių daugėja.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės, pažiūrėję tam tikrus filmus ar žaisdami žaidimus, patiria stiprų nerimą, jiems tampa sunku užmigti. Kai kurie net užsirakina duris iš baimės, kad kažkas gali ateiti į namus“, – pastebėjo E. Lukoševičius.

Toks internete populiarėjantis turinys itin pavojingas jautresniems žmonėms. Pasak psichologo, jis gali kelti nerimą, sustiprinti jau esamas baimes ir suformuoti naujas. Šios baimės gali skatinti izoliaciją, santykių ribojimą, o tai ilgainiui neigiamai veikia bendrą psichikos sveikatą.