Dvigubo kuro variklis

„Dėl žemsiurbės statybos virė daug diskusijų. Jos specifikacija padidėjo nuo 50 iki 156 lapų. Ir tai gerai, nes įsigysime įrenginį, kuris bus pritaikytas prie specifinių Klaipėdos uosto poreikių“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Apsispręsta, kad žemsiurbė bus su dvigubos paskirties varikliu, kuris dirbs naudodamas suskystintas gamtines dujas ir dyzelinį kurą. Anot A.Vaitkaus, žemsiurbė bus puikus ateities bendradarbiavimo pavyzdys tarp Uosto direkcijos ir dujų skirstymo stotį statysiančios ir bunkeravimo dujomis laivą įsigysiančios „Klaipėdos naftos“.

Tikisi konkurencijos

Tikimasi, kad tarptautinis viešasis pirkimo konkursas dėl žemsiurbės statybos įvyks dar šiemet. Anot A.Vaitkaus, Europoje yra 3-4 laivų statyklos, kurios galėtų pastatyti Uosto direkcijos poreikius atitinkančią žemsiurbę. Tikimasi, kad konkurse dalyvaus ir žemsiurbių statybos patirties jau turinti „Vakarų laivų gamykla“. Uosto direkcija norėtų, kad vyktų konkurencija tarp statytojų.

Anot A.Vaitkaus, kad ir kas laimėtų konkursą, nė vienas statytojas 100 proc. nesugebės sukomplektuoti žemsiurbės, nes tai sudėtingos konstrukcijos mechanizmas.

Jei neįvyktų kokių nors strigimų dėl viešojo pirkimo konkurso, laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Anksčiau buvo skelbta, kad pastatyti naują universalią žemsiurbę Klaipėdos uostui kainuotų apie 20 mln. eurų. Didesnę dalį pinigų jis naudotų iš ES paramos.

Tikroji žemsiurbės statybos kaina paaiškės po konkurso. A.Vaitkus nesiėmė spėlioti, kokia ji galėtų būti, nes tai gali būti traktuojama, kaip poveikis būsimajam konkursui.

Nauda bus akivaizdi

Pasak A.Vaitkaus, dar yra likę neatsakytų klausimų dėl žemsiurbės eksploatavimo. Pavyzdžiui, kokia bus jos grunto talpykla, laivo naudojimo intensyvumas, kiek žmonių sudarys laivo įgulą, keliomis pamainomis jie dirbs. Pagaliau kokią dalį uosto valymo darbų atliks ši žemsiurbė? Ar reikės sudaryti, kaip iki šiol papildomas sutartis su užsienio kompanijomis dėl eksploatacinio uosto valymo?

Viena aišku, kad tokia žemsiurbė Klaipėdos uostui labai reikalinga. Specialistai įvertino, kad dėl dvigubo kuro naudojimo variklio jos eksploatacijos kaštai bus 40 proc. mažesni nei įprasto laivo. Žemsiurbė kaskart padėtų taupyti apie 250-300 tūkst. eurų, kuriuos uostas moka vien už užsienio kompanijų laivų atvarymą į uostą, vadinamąją mobilizaciją.

Naujoji žemsiurbė efektyvi būtų ir atliekant valymus prie uosto krantinių, ko kiti nenori imtis. Iš žemsiurbės gruntas galėtų būti išpilamas tiek per dugną, tiek transportuojamas iki 1500 kilometro ilgio vamzdynais ar išpurškiamas į krantą ties paplūdimiais. Ji ne tik galėtų „maitinti“ paplūdimius smėliu, bet ir įgyvendintų seną Uosto direkcijos svajonę kaupti gruntą uosto prieigose ir naudoti atskirų teritorijų užpylimams.