Baltijos šalių planai

Planus apie vėjo jėgainių parkų statybas yra paskelbusios vos ne visos Baltijos jūros šalys. Remiantis pramonės atstovų skaičiavimais, iki 2030 m. Baltijos jūroje bus sukurta nuo 9 iki 14 gigavatų (GW) vėjo energetikos pajėgumų. Galima palyginti: vienos atominės elektrinės galingumas yra 1,5–2,5 GW.

Šiuo metu Baltijos jūroje per 1 GW pajėgumą turinti Vokietija iki 2030 m. nori jį padidinti iki 3 GW. Danija planuoja investuoti į 2 GW naujus vėjo jėgainių pajėgumus aplink Bornholmą. Švedija skaičiuoja, kad jos pajėgumas padidės 0,5 GW, o Suomija išplės vieną iš parkų, kuris pasieks iki 0,5 GW pajėgumą.

Latvija ir Estija, planuojančios iki 2030 m. Rygos įlankoje pastatyti 1 GW galios vėjo jėgainių parką.

Panašių planų turi ir Lietuva, numatanti iki 2030 m. pastatyti 0,7 GW galios vėjo jėgainių parką jūroje tarp Palangos ir Būtingės. Iš šio parko jungtis būtų ties Būtinge, o skirstymo stotis ties Darbėnais. Čia ateitų ir jūra suplanuota tiesti elektros linija iš Lenkijos.

Schema: elektros linijų ir vėjo jėgainių išdėstymo Lietuvos pakrantėje planas. (biznesalert.pl)

Didelės lenkų ambicijos

Bene ambicingiausių vėjo jėgainių statybos planų Baltijos jūroje ir prie jos esančiose įlankose turi Lenkija.

Ji šiuo metu neturi jokių vėjo jėgainių jūroje, tačiau šios šalies energetikos strategija numato plėtoti vėjo energetiką jūroje. Iki 2030 m. Lenkija nori įrengti mažiausiai 11 GW galios vėjo jėgainių parkus keliose vietose jūroje ir Gdansko įlankoje. Iki 2050 m. pagal jos planus numatoma išplėtoti vėjo jėgainių galią jūroje iki 28 GW. Įgyvendinusi šį planą, dabar apie 40 GW elektros energijos per metus suvartojanti Lenkija, iš jūros vėjo jėgainių planuoja pasigaminti iki 60 proc. reikalingos elektros energijos.

Lenkija yra išsikėlusi ambicingą tikslą, kad ateityje 30 proc. visų Baltijos jūros regiono vėjo jėgainių turi priklausyti jai.

Išskirtinis bruožas ir tai, kad Lenkija į vėjo jėgaines rengiasi investuoti daugiausia remdamasi vietinio verslo potencialu. Tarp jų yra įvardijama ir „Orlen“ grupė, kuri Lietuvoje valdo Mažeikių naftos gamyklą.

Atsilieka nuo kitų regionų

Plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje aplink ją esančias šalis verčia Europos Sąjunga. Pernai lapkritį buvo priimta ES atsinaujinančios energetikos strategija.

ES priklausančios Baltijos šalys šiuo metu naudoja apie 2,2 GW jūroje pagamintos elektros energijos. Iš jų kiek daugiau nei 1 GW turi Vokietija, 0,87 GW – Danija, 0,2 GW – Švedija ir 0,07 GW – Suomija. Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jūroje kol nėra pastatyta nė vienos vėjo jėgainės.

Pagal vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje atsiliekama ne tik nuo Šiaurės jūros regiono, bet ir nuo Airijos jūros. Šiaurės jūroje yra 77 proc., Airijos 13 proc., o Baltijos jūroje vos 10 proc. visų ES šalių šiaurinio regiono jūros vėjo jėgainių pagal galią.

Plėtodamos vėjo energetiką Baltijos jūroje šalys tikisi ir apčiuopiamos ES paramos. Bene svarbiausia yra nutiesti elektros jungties linijas tarp Baltijos jūros šalių. Šiuo metu elektros linijos yra tarp Švedijos ir Suomijos, Estijos ir Suomijos, Švedijos ir Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos. Sausuma elektros linijos jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją. Planuojama nutiesti „Harmony Link“ elektros linija Baltijos jūra iš Lenkijos į Lietuvą.