Gyvūnų globos pradžia mūsų šalyje siekia XIX a. 1873 m. Mykolas Oginskis Rietave įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją, kuri gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo atgaivinta 1922 m. generolo J. Bulotos, prof. T. Ivanausko ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės rūpesčiu ir veikė iki 1940 m. bei buvo atkurta 1990-aisiais.

Gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos samprata apima ir laukinius, ir domestikuotus gyvūnus – nesvarbu, ar gyvūnas laikomas kaip augintinis, globos, apsaugos ar ūkiniais tikslais. Mūsų šalyje šiuos klausimus reglamentuoja Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Seimas, siekdamas prisidėti prie gyvūnų gerovės apsaugos gerinimo, visuomenės sąmoningumo didinimo 2022-uosius paskelbė Gyvūnų gerovės metais. Vyriausybė patvirtino Gyvūnų gerovės metų minėjimo planą, kuriame numatytos įvairios priemonės šiam tikslui. Vienas iš jame numatytų renginių – konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“, kuri vyks Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre spalio 14 d., nuo 10.30 val.

Kviečiama joje dalyvauti nuotoliniu būdu, stebint tiesioginę transliaciją per Aplinkos ministerijos „Facebook“ ir Lietuvos jūrų muziejaus „Facebook“ paskyras. Klausimus pranešėjams bus galima rašyti šių paskyrų pokalbių erdvėje.

Konferencijoje bus aptariama gyvūnų gerovės samprata: kokios gerovės norėtų gyvūnai, jų laikymo žmogaus aplinkoje pokyčiai ir planai, gyvūno, kaip juslios būtybės vertinimas iš teisinės, psichologinės perspektyvos. Taip pat bus pristatyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, Laukinių gyvūnų globos centro projektai, tarptautinė gyvūnų gerovės ekspertė, Lietuvos zoologijos sodas ir Lietuvos jūrų muziejus dalinsis savo patirtimi.

Konferencijos programa: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/gyvunu-globos-diena-kvieciame-i-konferencija-skirta-gyvunu-geroves-metams.