Tikrąjį ekonominės krizės pagreitį pajuto ir teismai – bankroto bylas teisėjai priversti skelbti net ir po darbo valandų.

Nebespėja svarstyti

Sausį uostamiestyje užregistruotas rekordinis bankroto bylų skaičius. Pernai per visus metus Klaipėdos apygardos teisme civilinių bylų skyrius iškėlė 123 bankroto bylas, užpernai – 60.

Nuo šių metų pradžios apygardos teisme jau pradėta 48 bankroto bylų.

Civilinių bylų skyriaus teisėjai nebespėja svarstyti pareiškimų, posėdžius tenka skirti po darbo valandų, o į darbą eiti ir savaitgaliais.

„Tai, ką matome, ir graudina, ir kelia nerimą. Vien sausį gauta tiek bylų, kiek užpernai per visus metus. Vienuolikai teisėjų šiuo metu teisme tenka 330 bankroto bylų“, – kraupo Klaipėdos apygardos civilinių bylų skyriaus pirmininkė Rimvida Zubernienė.

Teisėja tikino, kad atsiradus bankroto grėsmei teismas pirmiausiai skuba skelbti įmonės turto areštą, kad nors kiek apsaugotų kreditorių interesus. Todėl į šoną stumiamos kito pobūdžio bylos.

Įmonei bankroto byla keliama, kai ji negali atsiskaityti su kreditoriais ar mokėti darbo užmokesčio, o skolos viršija pusę jos balanse įrašyto turto.

Pastaruoju metu labai retai pasitaiko, kad bendrovė bankrotą paskelbtų be teismo.

„Yra buvę du ar trys atvejai. Įstatymas numato, kad bankrutuojama ir ne teismine tvarka“, – sako teisėja.

Byla gimdo bylą

Dažniausiai bankroto bylos užsitęsdavo ne daugiau kaip porą metų, kiek jos truks esant tokioms apimtims, niekas nežino.

„Žmonės laukia, kad su jais atsiskaitytų. Skubama parduoti turtą, nors šiek tiek likviduoti skolas. Labai dažnai paprastas darbuotojas lieka be nieko, nes pirmumo teisė įkeisto turto turėtojui – bankui“, – tvirtina teisėja.

Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė prisiminė vieną sudėtingesnių bylų.

„Vieną Lietuvos ir Italijos įmonę ištiko bankrotas, kai vienintelis buvęs užsakovas Italijoje atsisakė priimti produkciją. Bendrovė siuvo kelnes ir kitus rūbus. Žlugo užsakovas, žlugo ir visa įmonė Lietuvoje. Penkiasdešimt žmonių liko be darbo“, – pasakojo teisėja D.Martinavičienė.

„Iškėlus vieną bankroto bylą, ji lemia dar keturis bankrotus. Ypač tose įmonėse, kurios yra tarpusavyje susijusios produkcija ar paslaugomis“, – tikino R.Zubernienė.

Šiuo metu teisme vyrauja statybinių bendrovių, įvairias paslaugas teikiančių ir prekyba užsiimančių įmonių bankrotai. Bankrotas šienauja tarpusavyje susijusias bendroves, jos griūva kaip kortų namelis.

Pasak R.Zubernienės, bet kuris kelis mėnesius negavęs darbo užmokesčio žmogus gali kreiptis į teismą. Neretai tokie ieškiniai tik priveda prie didesnių griūčių.

„Yra buvę pavyzdžių, kai profsąjungų ieškiniai įmonę privedė prie bankroto. Į teismą dėl neišmokėtų atlyginimų už viršvalandžius kreipęsi darbuotojai patys paspartino įmonės žlugimą. Kitas pavyzdys – didelės priteistos sumos už sugadintą sveikatą vienai uostamiesčio įmonių taip pat labai smarkiai pablogino jos finansinę būklę. Teisėjui visuomet sunku priimti sprendimus tokiose situacijose“, – sakė R.Zubernienė.

Šių įmonių darbuotojams vienintelė viltis – kompensacijos iš Garantinio fondo.

Iš darželio – į vadoves

Įmonės vadovai dažniausiai siekia nuslėpti dalį turto arba išvengti įsipareigojimų. Paskyrus bankroto administratorių, kreditoriai lieka tuo suinteresuotu svertu, kuris stebi, kad procesas vyktų sklandžiai.

Teisėja R.Zubernienė tikino, kad bankroto atveju labai dažnai įmonių vadovais tampa nieko neišmanantys asmenys.

Vienoje bankroto byloje teisėjai teko ilgai aiškintis, kaip darželio auklėtojos išsilavinimą turinti jauna moteris tapo statybinės įmonės vadove prieš pat bankroto paskelbimą. Teisėjai šią bylą juokais apibūdina garsia fraze iš kino filmo – „viskas pavogta iki mūsų“.

„Buvęs vadovas nusimeta atsakomybę, o naujai paskirta į atsakingas pareigas mergina nieko nežino, kur ir kada dingo įmonės turtas. Tapdama direktore ji net nepasirašė priėmimo ir perdavimo akto, tad kaip ji gali žinoti, kokį turtą valdo įmonė. Vėliau teismo proceso metu direktorė ėmė aiškinti, neva dėl dingusios betono maišyklės ji kreipėsi į policiją“, – stebėjosi teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė.

Skolos pravirkdo ir vyrus

Praėjusių metų liepą priimtas naujas bankroto įstatymas nuo šiol numato ir įmonių vadovų atsakomybę.

„Akcinių bendrovių vadovams jokios atsakomybės ar rizikos asmeniniu turtu, o štai individualių įmonių bankrotai šeimas palieka be namų. Vyrai verkia, kai už skolas išvaržomi butai“, – pasakojo teisėja.

Nauja įstatymo redakcija nuo šiol įpareigoja įmonių vadovus ar savininkus bankroto atveju netrukdyti teismui.

„Savininkas privalo laiku teikti dokumentus, negali slėpti duomenų, nes teismas gali apriboti teisę nuo 3 iki 5 metų žmogui eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas“, – sakė R.Zubernienė.

Slepia turto likučius

Daugiausiai bankrutuojančių įmonių savininkai turtą „permeta“ vadinamosioms dukterinėms įmonėms.

„Vienas būdų – tokioms įmonėms permesti dalį turto. Kitas būdas – bičiulių įmonėms sumokėti už neva suteiktas paslaugas. Tokių sandorių apstu. Kaip vėliau patikrinti, ar ta paslauga suteikta realiai, ar tik popieriuje?“ – klausė teisėja.

Tyčinio bankroto atveju bandoma įrodyti, kad tokiais sandoriais buvo siekiama tyčia pabloginti įmonės padėtį.

„Tokios garsios bylos kaip „Jūros“ likvidavimas, Vakarų banko bankrotas buvo pradžia mūsų praktikoje. Vėliau teko spręsti "Trinyčių", "Sirijaus", "Gulbės" likvidavimo bylas“, – prisiminė R.Zubernienė.

Įžvelgia ir reketo atspalvį

Pastaruoju metu teisėjai pastebi, kad bankroto bylose prasidėjo tyčiniai proceso vilkinimai.

„Pastebime, kad skolas už kelis litus nusiperka kauniečių „berniukai“ ir tos pačios pavardės figūruoja bankroto bylose įvairiuose šalies miestuose“, – sako teisėja R.Zubernienė.

Teisėjai spėja, kad tokiu atveju skolų „supirkinėtojai“ greičiausiai siekia šantažuoti bankroto administratorių.

„Daugybe atvejų šie žmonės siekia vilkinti bylas. Kolegos sutiks, kad kyla minčių, jog už pasitraukimą iš proceso šie žmonės viliasi gauti atlygį“, – svarstė moteris.

Kita vertus, teisėjai stebisi, kad teismo salėse didžiausi draugai ar giminaičiai aršiausiai ginčijasi dėl vienas kito skolų.

„Labai dažnai bičiuliai versle sandorių neįtvirtina dokumentais. Iškėlus bankroto bylą pjaunamasi dėl kiekvieno cento. Tokios bylos apauga dar kitomis bylomis“, – tvirtino teisėja R.Zubernienė.

Teisėjai svarsto, kad bankroto bylose faktiniu turto savininku tampantys bankai kažin ar sugebės užsiimti nekilnojamojo turto pardavimu.

"Atėjo laikas bankuose kurti specialius skyrius, kurie kuruos nekilnojamojo turto pardavimo klausimus", – tikino R.Zubernienė.