Pereiti į pagrindinį turinį

Baudos pažeidėjų neatgraso – dėl adrenalino važinėjasi ir rezervatuose

2018-01-30 04:00
DMN inf.

Pajūrio regioninis parkas unikalus. Jam priklauso Placio gamtinis rezervatas, į kurį draudžiama įkelti koją, o beveik pusė parko teritorijos yra jūroje. Tačiau aplinkosaugininkai, ypač vasarą, susiduria su problema, kaip apsaugoti gamtos turtus nuo nepastabių poilsiautojų ar net piktavalių adrenalino mėgėjų.

Vytauto Petriko nuotr.

Greiti ir įsiutę adrenalino ieškotojai

Ne paslaptis, kad daugelyje Lietuvos saugomų gamtinių vietovių lankosi aktyvų sportą mėgstantys keturračių vairuotojai. Bėda ta, kad jiems gamtiniuose rezervatuose ir draustiniuose ne vieta. Placio gamtiniame rezervate, kuris įeina į Pajūrio regioninio parko sudėtį, tokie pažeidėjai yra skaudi problema.

„Lietuvos pajūryje yra keletas vietų, per kurias galima privažiuoti prie jūros. Nors yra kelio ženklai, nurodantys, kad įvažiuoti draudžiama, nėra jokių užtvarų ir tuo naudojasi asmenys, kurie nori adrenalino. Jie paplūdimiu važiuoja džipais, keturračiais“, – teigė Regioninio parko direktorius Darius Nicius. Daugiausia problemų tokie pažeidėjai kėlė 2007–2010 m., šiandien problema mažesnė, tačiau neišnykusi. Vasaros savaitgaliais vis dar galima išvysti kopomis lekiančius keturračius.

Toks pasivažinėjimas ne tik drumsčia kitų poilsiautojų ramybę, bet ir daro žalą gamtai. „Placio gamtinio rezervato kopose gyvena dirvoniniai kalviukai. Jie peri ant žemės, smėlyje. Jų kiaušiniai yra margi, sunkiai atskiriami nuo akmenukų. Ne kartą esame radę keturračių sutraiškytus kiaušinius“, – pasakojo D.Nicius. Tokius pažeidėjus yra labai sunku pagauti, mat daugelis keturračių yra be valstybinių numerių, o vairuotojai – su šalmais. Nesulaikius pažeidėjų fiziškai, nepavyks išsiaiškinti jų tapatybių ir nebus skirtos baudos.

„Bėda, jog šie pažeidėjai be valstybinių numerių iš bendro naudojimo kelio patenka į gamtines teritorijas. Tai yra bendra problema, tiek policijos, tiek vietos gyventojų. Keturračiu motociklu niekas neatvažiuos iš Vilniaus į Klaipėdą. Tokie pažeidėjai dažniausiai yra aplinkinių gyvenviečių gyventojai“, – teigė D.Nicius.

Be to, Pajūrio regioninio parko darbuotojai turi kovoti ne tik su adrenalino ištroškusiais keturračių vairuotojais, bet ir su vandens motociklininkais. „Pagal teisės aktus yra numatytos tik kelios vietos, kuriose galima plaukioti vandens motociklu. Vandens motociklai, keturračiai pritraukia tokius žmones, kuriems ne vieną kartą aiškinta, kur jie gali savo norima veikla užsiimti teisėtai. Tačiau jiems nerūpi piniginės baudos, jie nori patenkinti adrenalino poreikį“, – pastebėjo parko direktorius.

Parkuojasi kur tik nori

Keturračiai ir vandens motociklai yra ne vienintelė ir ne dažniausia problema. 

„Mūsų saugomoje teritorijoje dažniausias pažeidimas yra netinkamas automobilių ar kitų transporto priemonių statymas“, –

teigė D.Nicius. Anot jo, pažeidėjų yra du tipai: pirmieji kelio ženklų nepaiso piktybiškai, o antrieji, pamatę, jog kiti ignoruoja kelio ženklus, pasiduoda bandos jausmui.

Nors tokių pažeidėjų vasarą būna gausybė, aplinkosaugininkai pastebi, jog lietuviai tampa socialiai atsakingesni. „Mes jau esame išaugę iš laukinio turistavimo. Žmonių kultūros lygis vis didėja. Vietose, kuriose susirenka daug žmonių, visada bus tokių, kurie nepaisys taisyklių.  Kartais patys poilsiautojai vedami pilietiškumo praneša apie pažeidimus“, – pasakojo D.Nicius.

Baudas gauna norėdami ramybės arba vedami smalsumo

Kiti pažeidimai nėra tokie akivaizdūs, o kartais balansuoja tarp įstatymo pažeidimo ir teisėtos veiklos ribos. Į Placio rezervato teritoriją įeiti, joje stovyklauti – draudžiama. Tačiau eiti rezervato paplūdimiu – ne. Tad gali būti, jog patys nežinodami, radę ramią, atokią vietą paplūdimyje pažeidėte įstatymą. Tačiau yra ir tokių poilsiautojų, kurie puikiai žino, jog daro pažeidimą. 

„Kartu su savanoriais rengiame akcijas. Šiek tiek įėję į rezervato teritoriją stovime ir laukiame žmonių, kurie tik ką praėjo informacinius ženklus, įspėjančius, jog tai rezervato teritorija. Sutikę juos, klausiame, ar jie matė ženklus. Dažnas atsakymas: matėme, bet mes nieko blogo nedarome, nes į rezervatą įeiname pėsčiomis, o ne įvažiuojame transporto priemone“, – apie susitikimus su pažeidėjais pasakojo D.Nicius. Dažnai piktavališkai į rezervato teritoriją įeinantys asmenys yra nuolatiniai lankytojai, kurie atvažiavę prie jūros ieško ramybės, turi savo pamėgtas laukinės gamtos teritorijas.

Aplinkosaugininkai pastebi, jog yra ir dar viena pažeidėjų grupė – smalsuoliai. 

„Žmonės, sužinoję, kad į rezervatą eiti negalima, būtinai nori pasižiūrėti, mano, kad ten kažkas yra slepiama arba tikisi stebuklo“, – atkreipė dėmesį D.Nicius.

Apie Pajūrio regioninį parką

Teritorija įkurta 1992 m.

Plotas: 5865 ha (2735 ha – sausumoje, 3130 ha – Baltijos jūroje).

Parke galima išvysti unikalios liekaninės kilmės Plocio ežerą, žemynines kopas, Didįjį Pajūrio klifą, Olando Kepurę bei ledynmečio riedulius jūros pakrantėje.

Parke peri 23 dirvoninių kalviukų poros. Pilkosios kopos yra pati tinkamiausia šių retų paukščių perimvietė.

Jūroje tarp Karklės ir Palangos praleisti žiemos susirenka per 10 000 įvairių paukščių. Čia saugomos retų ypač gausiai žiemojančių paukščių – rudakaklių bei juodakaklių narų, mažųjų kirų, didžiųjų dančiasnapių, sibirinių gagų, ausuotųjų kragų rūšys.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų