Bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus baugina ne visus. Vienintelė iki šiol buvusi veiksminga priemonė – bauda šimtams kelių erelių dabar – nė motais.

Užsimoka ir vėl važiuoja

„Galite rašyti kad ir šimtą protokolų, skirti baudų, man vienodai rodo!“ – tokią frazę iš nedrausmingo vairuotojo lūpų yra tekę girdėti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobilaus būrio specialistui Viktorui Sedleckiui.

Pareigūnas prisiminė kartą sustabdęs pažeidėją, kuris buvo 29 kartus nubaustas už eismo taisyklių pažeidimus piniginėmis baudomis ir nė vienos nesumokėjęs.

Daugiausiai keliuose užfiksuojama greičio viršijimo atvejų. Kitas dažniausias pažeidimas – vairavimas apsvaigus. Rečiau vairuotojai baudžiami už tai, kad važiavo neturėdami vairuotojo pažymėjimo, bei už kelio ženklų nepaisymą.

Didžiausios baudos skiriamos, kai vienu metu pažeidžiami keli eismo taisyklių reikalavimai. Pavyzdžiui, girtas, neturintis teisės vairuoti žmogus gerokai viršija greitį. Tokius vairuotojus dažnas pavadintų ne palyginti švelniu pažeidėjo vardu, o nusikaltėliu. Būtent tokie tipai dažniausiai nemoka baudų ir toliau vairuoja keldami grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Kol kas įstatymai pakankamai tolerantiški nuolat netvarkingai ir net pavojingai vairuojantiesiems. Jeigu žmogus laiku sumoka baudas, kad ir kiek pažeidimų per metus ar mėnesį padarytų, vairuotojo pažymėjimo arba automobilio iš jo niekas neatims.

Tik kai avarijos metu žūsta žmonės, jų artimieji reikalauja kaltininkus įkalinti ilgiems metams ir visam gyvenimui atimti iš jų teisę vairuoti.

Paprasta logika sako – jeigu žmogui suteikta teisė vairuoti, tačiau jis nuolat pažeidžia taisykles ir apie tai byloja daugybė nuobaudų, vadinasi, piniginės baudos nėra veiksmingos.

Gatvėmis zuja "šumacheriai"

Kaip informavo uostamiesčio policijos Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio viršininkas Ramūnas Šideikis, šiemet per septynis mėnesius Klaipėdos gatvėse sumontuoti greičio matuokliai užfiksavo 3922 greičio viršijimo atvejus. 2526 greičio mėgėjams skirtos piniginės baudos.

Kitose bylose vyksta administracinis tyrimas.

Teorinė reikalo pusė – aiški ir paprasta: gavęs baudos žmogus privalo per 40 dienų ją sumokėti. Priešingu atveju išieškojimo imasi antstoliai. Tada pažeidėjo kišenė nukentės dvigubai skaudžiau, nes antra tiek kainuos antstolio darbas. Kuo ilgiau kaltininkas nesumokės paskirtos baudos, tuo labiau augs suma, kurią privalu mokėti.

Jeigu baudų nepavyksta išieškoti, antstolis gali kreiptis į teismą prašydamas pakeisti baudą viešaisiais darbais arba areštu.

Prašosi įkalinami

R.Šideikis tikino girdėjęs, kad pastarąjį pusmetį, kai užklupo sunkmetis, vis dažniau patys pažeidėjai prašo leisti už baudas atidirbti arba "atsėdėti", tai yra sutinka verčiau būti įkalinti, nei mokėti pinigus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Regina Bertašienė prisiminė prieš kelias dienas nagrinėtos administracinės bylos herojų. Apie 60 metų vyras įkliuvo vairavęs neblaivus ir buvo kaltas dėl nežymaus eismo įvykio. Vyrui grėsė keli tūkstančiai litų baudos ir teisės vairuoti atėmimas. Sužinojęs, kas jam gresia, kaltininkas apsiašarojo. Jis tikino, kad abu su žmona neturi darbo ir gyvena tik iš socialinių išmokų, todėl maldavo teisėją vietoje baudos skirti jam areštą.

Areštuoti nenaudinga

Vienas iš nedaugelio Klaipėdoje dirbančių ir baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus išieškantis antstolis Gintaras Kairys tikino neskubantis prašyti teismą pakeisti baudas į areštą ar viešuosius darbus.

„Pastaruoju metu tikrai sunkiau išieškoti baudas, nes žmonės neturi darbo. Tačiau vis daugiau piliečių teisiškai yra išprusę ir žino, kad su antstoliu reikia bendrauti. Jie prašo išdėstyti skolą ilgesniam laikui, informuoja apie galimas savo pajamas. Tokia gera valia lengvina jų padėtį. Dažnai net bedarbiai po truputį moka skolas, todėl nėra pagrindo prašyti juos areštuoti“, – tikino antstolis.

Įstatyme nėra konkrečiai pasakyta, per kiek laiko antstolis privalo išieškoti skirtą baudą. Teismų praktika byloja, kad šis terminas yra dveji metai.

Bet daugelis antstolių nesilaiko šios taisyklės. Jų stalčiuose guli bylos, kuriose tūkstantinės baudos pažeidėjams skirtos prieš penkerius ir daugiau metų, o šie nei dirba visuomenei naudingo darbo, nei leidžia laiką areštinėse. Antstoliams kur kas naudingiau laukti, kada pažeidėjas uždirbs bent kiek pinigų ir taip papildys ne tik valstybės, bet ir teismo sprendimo vykdytojo kišenę.

Policininkai spaus antstolius

G.Kairys teigė toleruojantis pažeidėjų išvykimą į užsienį. Esą taip atsiranda daugiau tikimybės, kad jo banko sąskaitose atsiras pinigų.

„Areštuoti žmogų, nesumokėjusį baudos, nėra tikslo. Taip tik būtų sunkinama valstybės padėtis“, – įsitikinęs antstolis.

Kad ir kiek baudų žmogus būtų gavęs, vienukart jis gali būti kalinamas ne ilgiau nei 30 parų ir už vieną nuobaudą gali atidirbti ne daugiau nei 400 valandų neatlygintino darbo.

Valanda viešųjų darbų prilyginama 10 litų baudos. Para areštinėje prilyginama 20 litų.

„Šiais metais antstoliams vykdymui perduoti 2367 nutarimai skirti baudą, kadangi per 40 dienų pažeidėjai jos nesumokėjo. Tikrai žinau, kad tokių piktybiškai nemokančių pažeidėjų yra, tačiau visais atvejais antstolis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, gali kreiptis į teismą dėl piniginės baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu , – tvirtino R.Šideikis. – Kiek baudų antstoliams nepavyko išieškoti, mes informacijos neturime.“

Tiesa, rugsėjį Kelių policijos biuro pareigūnai ketina surengti susitikimą su antstoliais, kuriems nukreipiamos už kelių eismo taisyklių pažeidimus nubaustųjų vykdomosios bylos.

Nori apgauti matuoklį

Dar didesnė dalis kelių erelių lieka nenubausti, nes sugeba išsisukti nuo budrios pareigūnų akies bei moka apgauti greičio matuoklius.

Klaipėdoje sklando gandai apie neva vieno policininko sukurtą tinklalapį. Jame neva operatyviai skelbiama, kurie penki iš 18 Klaipėdos gatvėse įrengtų greičio matuoklių veikia.

Žinovai pasakoja ir apie specialų laiką, kuriuo užtepti automobilio valstybiniai numeriai greičio matuokliams tampa nematomi.

Sako, kad egzistuoja itin plona permatoma plėvelė, kuri užklijuota ant numerių ir apšviesta matuoklio blykstės taip pat paverčia numerius nematomais.

Dar seniau žinomas prietaisas, vadinamas antiradaru, kuris informuoja apie netoliese veikiantį matuoklį.

Greitį viršyti nesibaimina tie, kas, nusipirkę automobilį, jo neįregistruoja savo vardu. Tada reikalavimai sumokėti baudą pasiekia ankstesnįjį mašinos savininką.