Šiomis dienomis realiomis bausmėmis kalėti buvo nuteisti keli jūrų kapitonai. Tarp jų žymiausias atvejis – „Costa Concordia“ kapitonui skirta kalėti 16 metų.

Privalo atsakyti

„Mes Jūrų kapitonų klube apsvarstėme „Costa Concordia“ atvejį. Franciscas Schettino elgėsi siaubingai. Ne tik leido per arti prie salos privesti didelį kruizinį laivą, bet ir šiam skęstant vienas pirmųjų paliko jį“, – teigė jūrų kapitonas klaipėdietis Ričardas Lučka.

Jo nuomone laivų kapitonų kvalifikacija pasaulyje yra sumenkusi, o atsakomybė tarsi išplauta

„Jei jis nevykdo pareigų, privalo atsakyti. Nelaimė laive ne visada reiškia, kad kapitonas ar įgula tinkamai nevykdė pareigų. Geru žodžiu noriu paminėti DFDS kelto „Lisco Gloria“ kapitoną Andrejų Simutį. Laivas užsidegė ne dėl įgulos kaltės. Bet įgula elgėsi profesionaliai, ir visi keltu plaukę žmonės buvo išgelbėti“, – prisiminė R.Lučka.

Avarijų kaltininkų neteisė?

Per 15 metų uosto kapitono tarnyboje dirbęs R.Lučka Klaipėdoje neprisiminė nė vieno atvejo, kad kurio nors laivo kapitonas būtų nuteistas.

„Klaipėdos uoste ar jo prieigose nebuvo avarijų su skaudžiomis pasekmėmis, kai būtų žuvę daug žmonių. Vyravo metalinės laivų avarijos, todėl kaltininkai būdavo nustatomi vykdant draudėjų tyrimus“, – teigė R.Lučka.

Per visą istoriją Klaipėdos uoste buvo dvi didelės laivų avarijos. Plaukdami iš uosto molo vartuose arba šalių jų nuskendo laivai „Globe Assimi“ ir „Rudolf Breitcheid“. Kokias bausmes gavo šių laivų kapitonai, nėra žinoma, nes teismai Lietuvoje nevyko. Grįžę į savo šalis jie veikiausiai nebuvo teisiami.

R.Lučka prisiminė kelis atvejus, kai užsienio šalyse – Danijoje ir Švedijoje – buvo teisiami Lietuvos žvejybos laivų kapitonai užplaukę ant seklumos. Jiems buvo skirtos piniginės baudos.

Girtam neleido išplaukti

Vyresnės kartos Klaipėdos jūrų kapitonai prisimena tragediją Juodojoje jūroje 1986 metų rugpjūtį. Tuomet prie Novorosijsko susidūrė keleivinis laivas „Admiral Nachimov“ ir krovininis „Piotr Vlasiov“. Žuvo per 400 žmonių, tarp jų ir 24 lietuviai.

Abiejų laivų kapitonams buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės po 15 metų. Tas faktas plačiai nuvilnijo per SSRS – jį iki šiol atsimena ir vyresnės kartos Lietuvos jūrų kapitonai.

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laivyboje kurį laiką būta chaoso. Plaukiodavo kiek prastesni, ne visada tinkamai prižiūrėti laivai. Ir dalis jūrininkų buvo „paplaukę“. R.Lučka prisiminė mažiausiai vieną atvejį, kai galbūt padėjo išvengti katastrofos.

Iš uosto nebuvo leista išplaukti vieno Lietuvos jūrų laivininkystės laivo kapitonui, mat prieš pat išplaukimą jis buvo girtut girtutėlis.