Miesto daugiabučių namų kiemus ir rūsius tvarko keli šimtai bedarbių, už algą dirbančių viešuosius darbus. Ne vienas jų skundžiasi, kad gauna nepakeliamai sunkias užduotis.

5 litai už valandą

Ilgą laiką darbo neturintys žmonės Darbo biržos siunčiami porą mėnesių dirbti viešuosius darbus. Už šį triūsą jiems mokamas minimalus atlyginimas, tačiau ir šį neilgą įdarbinimą ištveria ne visi.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Liuda Makūnienė pasakojo, kad savivaldybė atrenka įmonių, kurios norėtų priimti darbuotojus viešiesiems darbams ir apmoka už darbą, paraiškas.

Bedarbiams už valandos darbą nuo rugpjūčio 1-osios mokama 5,15 lito, jie, kaip ir visi dirbantieji, turi plušėti 8 val. per dieną.

Šiuo metu nemažai darbininkų priimami dirbti mokyklose bei vaikų darželiuose, kur vyksta remontai, girininkijose, Slaugos ligoninėje.

Kuopia rūsius ir palėpes

Dauguma viešiesiems darbams pasiunčiami į namų valdų bendroves, kur prašomi tvarkyti kiemus. Ypač daug klaipėdiečių veržiasi dirbti Klaipėdos universiteto Botanikos sode.

„Nors šie žmonės nuolatinio darbo neturi, gana nemažai jų neateina į viešuosius darbus, nes pradeda girtauti. Yra ir tokių, kurie atsisako dirbti, tikindami, kad jiems pernelyg sunku. Neretas pristato medikų pažymas, jog jie negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Vasarą nemažai bedarbių susiranda trumpalaikio nelegalaus uždarbio, todėl viešųjų darbų ne vienas vengia“, – pasakojo L.Makūnienė.

Valdininkė neslėpė, kad namų valdose darbas tikrai nelengvas ir jo yra daug.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo poskyrio vyresnioji specialistė Sigita Trijonienė pasakojo, kad namų valdų bendrovėse bedarbiams tenka ne tik šluoti kiemus ir rinkti šiukšles.

Jiems skiriami plotai, kuriuose privalu prižiūrėti švarą. Namų valdų darbuotojai išnaudoja šiuos darbuotojus daugiabučių namų palėpėms bei rūsiams kuopti, o tai yra sunkus fizinis darbas.

Randa nuolatinį darbą

Kiti viešųjų darbų programos dalyviai prižiūri gėlynus, karpo gyvatvores, geni medžius ir krūmus.

„Yra tokių, kurie nedirba, bet dabar darbdaviai nebežaidžia su jais, atleidžia už pažeidimus, o tai reiškia, kad jie išbraukiami iš Darbo biržos sąrašų pusei metų ir gali netekti socialinių pašalpų, – pasakojo S.Trijonienė. – Kol kas neteko girdėti, kad kas skųstųsi dėl pernelyg sunkaus darbo. Gal tik žiemą sunkiau, kai tenka kasti sniegą.“

Darbo biržos specialistė pasakojo, kad kai kurie viešuosius darbus ėmęsi dirbti žmonės dėl savo uolumo sulaukia pasiūlymų įsidarbinti. Daugiausia žmonių nuolatiniam darbui pasilieka Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovai.

Nuo metų pradžios Klaipėdoje viešuosius darbus dirbo 628 klaipėdiečiai, iš jų – 31 moksleivis. Rugpjūčio pradžioje šiuos darbus dirbo kiek daugiau nei 400 žmonių.