Benamių mirtys kelia rūpesčių uostamiesčio policininkams. Neretai sunku nustatyti jų asmenybes, be to, nėra paprasta sužinoti, nuo ko šie asmenys mirė. Taip atsitiko ir Klaipėdos benamių simboliu laikyto vyro, kurio labai sutinę paakiai traukdavo praeivių dėmesį, mirties tyrėjams.

Nepabudo nakvynės namuose

Vis dar neapsisprendžiama, ar šis žmogus buvo nužudytas, ar mirė nuo jį kamavusių ligų komplikacijų.

57-erių Sergejus Zolotuchinas keletą metų šiurpino klaipėdiečius ir miesto svečius savo nesveiku veidu. Daugelis suprato, kad vyras rimtai serga, todėl jam aukodavo daugiau nei kitiems prie Biržos tilto elgetaudavusiems benamiams.

Spalio 13-osios ryte nakvynės namų Šilutės plente gyventojai suprato, kad ant medinio gulto susirietęs gulintis vyras – nebegyvas.

Kaip įprasta tokiais atvejais, mirties priežastį buvo pavesta išsiaiškinti teismo medicinos ekspertams. Jie konstatavo, kad žmogus mirė nuo krūtinės ląstos kiauryminio sužalojimo komplikacijos. Policijos pareigūnai ėmėsi tirti, kas galėjo perdurti visiems gerai pažįstamą benamį.

Laukia žinių iš medikų

Tačiau byla Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus iki šiol nepasiekė. Panašu, kad kažkas suklydo. Garsusis benamis turėjo ne vieną ligą, tarp jų ir nemenką pūlinį ant krūtinės, kurį uostamiesčio medikai jam buvo išoperavę.

Išėjęs iš ligoninės vyras, kaip ir anksčiau, gyveno nesirūpindamas savo sveikata, todėl žaizda negijo, jis kentė skausmą, bet išbristi iš įprastos jam aplinkos nesugebėjo. Pareigūnai dar laukia įvairių gydymo įstaigų atsakymų apie taikytas gydymo priemones šiam asmeniui, tikėdamiesi, kad tai jiems padės nustatyti, ar S.Zolotuchinas buvo nužudytas, ar jį pakirto senos ligos.

Šis atvejis yra išskirtinis. Paprastai žiemą dauguma benamių miršta nuo bendro kūno atšalimo. Be to, dažnai jie miršta dėl lėtinio alkoholizmo išsekus organizmui, įsisenėjus lėtinėms ligoms, nuo patirto smurto.

Valkatų dalią renkasi patys

Nors kasmet žiemą nemažai namų neturinčių asmenų palieka šią ašarų pakalnę, mieste jų nemažėja.

Nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė teigė, kad vidutinis uostamiesčio benamių amžius – 45–55 metai, tai yra, jie – darbingo amžiaus žmonės.

Jaunesni, dėl įvairių priežasčių namų netekę žmonės gana greitai sugeba susirasti pastogę bei kabinasi į gyvenimą neelgetaudami.

Socialinių tarnybų darbuotojai bando aiškintis, kokie yra benamių socialiniai ryšiai. Nors dauguma jų tikina esantys vieniši, aiškėja, kad didžioji dauguma jų yra turėję namus, šeimas, vaikus.

Tačiau dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų, kriminalinės praeities yra praradę savo artimųjų pasitikėjimą, tad giminaičiai jų būna išsižadėję. Toks tyrimas yra svarbus todėl, kad nakvynės namuose tokie asmenys negali gyventi nuolat.

Nemažai benamių nenori dirbti oficialiai, nes yra skolingi, tad didžioji jų uždarbio dalis gali būti nurašoma skoloms padengti.

Pernai trumpam apsigyventi nakvynės namuose leista 253 asmenims, į nakvynės vienos nakties padalinį kreipėsi 333 asmenys. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai pernai rudenį nustatė 46 benamius, kurie nebuvo naudojęsi nakvynės namų paslaugomis. Tad sudėjus šiuos skaičius galima teigti, kad uostamiestyje metų pabaigoje buvo oficialiai užfiksuoti 632 benamiai.