Naujai iškeptos bendruomenės

Dar rugsėjį radosi kelios viešosios įstaigos, tarp jų – "Miško kvartalo bendruomenė" bei "Eglės seniūnaitijos bendruomenė".

Abiejų steigėjai ir vadovai – seniūnaičiai Virginija Jurgilevičienė ir Antanas Gimbutas.

Pastarasis nė neslėpė, kad įstaigą įsteigė tik dėl to, jog galėtų teikti projektus ir gautų pinigų veiklai.

"Aš, kaip seniūnaitis, paraiškų teikti negalėjau, turėjau įsteigti viešąją įstaigą. O kaip kitaip juos įsisavinti? Todėl rugsėjį įsteigiau viešąją įstaigą. Dabar mūsų įstaigoje yra 9 nariai", – teigė A.Gimbutas.

A.Gimbuto įsteigtai bendruomenei pavyko gauti finansavimą trims projektams, kurių bendra suma – 9,8 tūkst. eurų.

Vienas projektų pavadintas "Bendruomenės dūzgės". Tas "dūzgesys" esą bus ir žaidimas krepšinio aikštelėse, kad būtų galima pažinti kaimynus, ir renginiai vaikams, ir gražiausio gėlyno rinkimai.

"Kam mums pinigai? Juk reikės ir apdovanojimus įsteigti, ir žmones sukviesti, salės nuoma kainuoja, kava kainuos ir rėmeliai diplomams, viskas kainuoja. Dar yra projektas "Šauni pajūrio bendruomenė". Organizuosime mokymus senjorams, kaip apsaugoti turtą, kitus dalykus", – dėstė A.Gimbutas.

Kita šių metų rugsėjį atsiradusi viešoji įstaiga "Eglės seniūnaitijos bendruomenė" taip pat vienija vos 10 žmonių.

Įstaiga laimėjo 5,211 tūkst. eurų projektui " Eglės seniūnaitijos bendruomenė – nauja veikli gerų darbų organizatorė". Pinigus turi panaudoti iki šių metų pabaigos.

"Iš kur jūs gavote informacijos apie mūsų teiktus projektus? Juk tai yra konfidencialu. Viešai skelbiama savivaldybės puslapyje? Nežinojau", – stebėjosi viešosios įstaigos steigėja V.Jurgilevičienė.

"Gerų darbų organizatorė"

Teoriškai V.Jurgilevičienės viešosios įstaigos atstovaujamoje teritorijoje yra V.Berbomo gatvė, kuri buvo pervadinta pernai.

Esą ten yra nemažai gyventojų, kurie nepatenkinti naujos gatvės pavadinimu.

Taigi seniūnaitė ir naujos "Eglės seniūnaitijos bendruomenės" steigėja darys viską, kad žmonės pamėgtų šį pavadinimą.

"Vienas mūsų renginys bus skirtas V.Berbomo darbams, atvešime į Klaipėdą iš Kintų jo parodą. Šiandien eisiu į visų šios gatvės gyventojų namus ir kviesiu juos į parodą, kad jie susipažintų ir nepyktų, jog ši gatvė pavadinta V.Berbomo vardu. Po to važiuosime į ekskursiją į Kintus, aplankysime V.Berbomo ir jo žmonos kapą, susipažinsime su jo biografija", – pasakojo V.Jurgilevičienė.

Į ekskursiją esą važiuos tie, "kurie parodys, kad jiems įdomu". Parodos atvežimas į Klaipėdą kainuos 200 eurų, ekskursija – 250 eurų, pietūs – 200 eurų.

Ir visa tai bus apmokėta iš tų projekto laimėtų valstybės pinigų.

"Pinigai bus skirti bendravimui, jei mes neįsisavinsime bendravimo, niekas kitas neįsisavins. Tai – minkštasis projektas. Kodėl jūs kalbate apie pinigus? Mes dirbsime gerus darbus. Kadangi atstovaujame Kretingos gatvei, važiuosime į Kretingos miestą, susipažinsime, kaip dirba ten seniūnaitija ir, kai mes jau aplankysime visas mums pažįstamas vietas, pirksime suoliukų", – planus dėstė V.Jurgilevičienė.

Penkis suoliukus V.Jurgilevičienė pastatys daugiabučių kiemuose, jų atsiradimas taip pat bus apmokėtas iš projekto pinigų, suoliukai kainuos 2,4 tūkst. eurų (vieno kaina – 480 eurų).

Imituos bendruomenės veiklą?

Visuomenininkas Germanas Čepas pastebėjo, kad viešosios įstaigos – tiek "Miško kvartalo bendruomenė", tiek ir "Eglės seniūnaitijos bendruomenė" yra įsteigtos kelios savaites prieš teikiant paraiškas, siekiant gauti finansavimą.

"Kažkas sugalvoja ir įsteigia viešąją įstaigą, pavadina tai bendruomene ir įsivaizduoja, kad atstovaus visiems gyventojams. O tai tik vieno ar kelių asmenų įstaiga. Bendruomenės narių skaičius turi būti oficialus ir jie turėtų teisę atstovauti tik sau. Panašiai yra ir su visuomeninėmis organizacijomis, kur vienas asmuo vadovauja 3–4 organizacijoms, o šaukia, kad atstovauja visai Klaipėdos visuomenei. Jie gali atstovauti tik savo organizacijos nariams, bet ne visiems klaipėdiečiams", – įsitikinęs G.Čepas.

Anot jo, tokios naujai "iškeptos" viešosios įstaigos teikia paraiškas, tvirtindamos, kad atstovaus bendruomenėms, ir į tuos projektus surašė, kas į galvą šovė, o "tik paskui galvos, kaip tą bendruomenę suburti ir imituoti tą veiklą".

"Daugeliu atveju nė viena bendruomenė tuose rajonuose net nežino, kad tokios veiklos bus. Nekalbu apie visus, gal Vitės ar Melnragės bendruomenėse yra kitaip, tačiau ypač pikta dėl tų žmonių, kurie nuolat šaukia, kad taškomi valstybės pinigai, o čia užuot tas lėšas grąžinę į biudžetą, palaukę kitų metų, paruošę normalių projektų, sugalvoję gerų renginių, jie stengiasi jas paimti ir kuo greičiau. Bandžiau jiems aiškinti, kad čia mūsų visų pinigai. Tad ar reikia juos bet kokiu atveju iššvaistyti?" – piktinosi visuomenininkas G.Čepas.

Kažkas išvertė kailį?

G.Čepas stebėjosi, kad žmonės, kovoję už visuomeninius pinigus, vos tik patys priartėję prie valstybinių lėšų, esą daro tą patį, ką jų kritikuojama valdžia.

Susidarė įspūdis, kad dauguma paraiškų pateikta tik lėšoms gauti.

"Šiek tiek susipažinus su projektais, tikrai susidarė įspūdis, kad dauguma paraiškų pateikta tik lėšoms gauti, o ne bendruomeniškumui skatinti. Apie naudą bendruomenei, manau, bus galima spręsti labiau susipažinus su paraiškomis arba jau įgyvendinus projektus", – dėstė G.Čepas.

Esą prieš kelerius metus, kai irgi būdavo dalijamos bendruomenei skirtos lėšos, iškildavo ne vienas klausimas dėl priemonių ar veiklų finansavimo.

"Šiek tiek keista, kad dauguma paraiškų pateikta pačių seniūnaičių, tarp kurių yra tokių, kurie viešąsias įstaigas įsteigė būtent paraiškoms pateikti ir pinigams gauti", – stebėjosi visuomenininkas G.Čepas.

Savivaldybės lėšų nebeskirsto

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Elida Mantulova teigė, jog šitų lėšų skirstyme bendruomenėms savivaldybės nebedalyvauja.

Kompetentingas organas yra tik Išplėstinė seniūnaičių sueiga, o tokių uostamiestyje yra dvi.

Klaipėdos miesto Danės-Pajūrio išplėstinė seniūnaičių sueiga bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms neseniai padalijo 76,86 tūkst. eurų, o Baltijos-Marių išplėstinė seniūnaičių sueiga – 19,463 tūkst. eurų. Iš viso – 96,239 tūkst. eurų.

Šie pinigai turi būti panaudoti iki šių metų gruodžio pabaigos, antraip juos teks grąžinti į valstybės biudžetą.

"Anksčiau pinigus bendruomenėms skirstė savivaldybė, tada seniūnaičiai neretai skųsdavosi, kad savivaldybė nežino bendruomenių problemų ir neteisingai tai daro. Todėl ministerija išleido įstatymą, kad lėšas seniūnaičiai ir bendruomenės skirstytų patys savo nuožiūra. Taigi paraiškas šiemet nagrinėjo išplėstinės seniūnaičių sueigos", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento specialistė Renata Razgienė.

Išlaidas griežtai kontroliuos

Šiemet bendruomenės esą teikti paraiškas savo veiklų finansavimui turėjo labai mažai laiko. Tik gegužės pabaigoje tapo žinoma, kokia suma skirta šiems dalykams.

"Kita vertus, labai gerai, kad tų pinigų, skirtų bendruomenėms skatinti, iš viso yra. Dabar jie patys juos paskirstė ir visas pretenzijas gali reikšti tik sau. Išplėstinės seniūnaičių sueigos atrinko projektus, kokie ten jie buvo, tokie. Gal kai kurie projektai ir labai geri. Kitais metais surengsime mokymus, kaip juos ruošti. O pinigų gavėjai turės rengti rimtas ataskaitas už panaudotas lėšas", – tikino Klaipėdos savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovė Audra Daujotienė.

A.Daujotienė mano, kad pirmieji metai projektų rengėjams bus nelengvi. Už kiekvieną išleistą eurą teks atsiskaityti.

"Mums jie turės pateikti finansines ataskaitas, jei bus kokių nors nusižengimų, bus problemų. Keista, kad nevyriausybinių organizacijų rengiamų projektų kokybė neauga. Gal jaunimas nedalyvauja, vyresniems turbūt sunkiau tuos dokumentus ruošti. Jie labai nori, bet nelabai sugeba. Jaučiu, kad šiemet bus nelengva. Gal ne visus pinigus ir išnaudosime", – prognozavo A.Daujotienė.