Nekilnojamojo turto pardavėjų ką tik ant rankų nešioti pirkėjai iš Rusijos jau spjaudosi ir šios rinkos užkulisius Lietuvos pajūryje vadina sukčių bizniu.

Liko be buto ir be pinigų

Į Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreipėsi Maskvos gyventojas Michailas Golikovas su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nekilnojamojo turto agentūros ir statybų kompanijos sukčiavimo.

M.Golikovas įtaria, kad butą jam pasiūliusi įsigyti nekilnojamojo turto agentūra galėjo jį apkvailinti.

Sumokėjęs nemažus pinigus už butą statomame daugiabutyje Palangoje, rusas liko ir be pinigų, ir be būsto. Statybas finansavęs bankas sustabdė statytojų veiklą, prabangių butų kvartalu turėjęs tapti trijų namų kompleksas styro nešildomas.

"Susirado kvailelį – sumokėjau beveik visus pinigus už butą, tačiau jo taip ir neturiu. Dar 2008 metais man nekilnojamojo turto agentūros "Rolijona" vadovė Onutė Mackevičienė pasiūlė už 400 tūkst. litų įsigyti butą naujai statomame kvartale Palangoje. Pradžioje sumokėjau pusę sumos, vėliau dar įnešiau dalį, tačiau iki šiol namas nėra pastatytas. Iš viso sumokėjau beveik 300 tūkst. litų. Čia yra sukčių biznis, Rusijoje tai taip pat vyksta, tačiau normalioje valstybėje tokie sukčiai turėtų sėdėti areštinėje. Aš galvojau, kad čia Europos Sąjunga ir tokie dalykai nebus nebaudžiami", – pasakojo M.Golikovas.

Sutartis – statytojo naudai

Vanagupės gatvėje viename iš trijų gyvenamųjų namų maskvietis suderėjo įsigyti beveik 64 kv. m ploto butą.

Užsienietis aiškino, kad jis buvo įtikinėjamas, jog statanti bendrovė "VVarff -Joldija" neilgai trukus baigs darbus.

"Man buvo pranešta, kad jau tuoj bus baigtas šis namas, ir buvo paprašyta įnešti dar dalį sumos. Tačiau pagal preliminarią sutartį ši įmonė nustatytu laiku neįvykdė savo įsipareigojimų. Nekilnojamojo turto agentūra parengė naują pratęsimo sutartį, kurios galiojimas baigėsi šiemet kovo 31-ąją. Tačiau už netesybas statytojui jokios sankcijos nenumatytos. Ar tai normalu?" – stebėjosi M.Golikovas.

Verslininkas tikino, jog nekilnojamojo turto agentūros vadovė O.Mackevičienė tiesiog įkalbinėjo jį pratęsti pirkimo ir pardavimo sutartį.

"Manau, kad ji susitarė su statytoju ir gynė jo interesus. Todėl aš kreipiausi į prokuratūrą, nes esu įsitikinęs, jog jie veikė išvien", – kalbėjo M.Golikovas.

Pati O.Mackevičienė aiškino, kad ji esą priešingai, nei teigia maskvietis, atkalbinėjo jį nuo sutarties pratęsimo.

"Aš jį atkalbinėjau ir patariau nepratęsti sutarties, nors nebuvo jokių bankroto požymių. Rusai yra patys geriausi mano klientai. Reikėtų klausti "VVarff-Joldija" įmonės, kaip jie ten pardavė. Bankrotai Lietuvoje vyksta masiškai, čia ne stebuklai. Mes – tik tarpininkai", – aiškino O.Mackevičienė.

Investicija – į balą

M.Golikovas, supratęs, kad agentės veiksmai jo nebetenkina, pabandė pats susirasti statytoją – įmonės "VVarff-Joldija" savininką, Plungės tarybos narį Voldemarą Bučių ir išsiaiškinti savo investicijų ateitį.

"Tačiau telefono ragelio jis nekėlė, į oficialius raštus neatsakinėjo. Atsiliepęs sakydavo, kad yra ne Lietuvoje, o mano žmonės tuo metu jį matydavo išeinantį iš kabineto. Tai nėra rimtas verslas, su pirkėju niekas taip nesielgia", – negalėjo atitokti maskvietis.

M.Golikovas įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto agentūros vadovė nesugebėjo tinkamai atstovauti pirkėjo interesams, tad jis ėmė ieškoti kito agento.

"Sutartis buvo ne statytojo naudai, per pusantrų metų pastatas taip ir nebuvo paruoštas naudojimui, o iš manęs buvo paprašyta papildomos sumos. Visa tai pradėjo kelti įtarimų. Pradėjau ieškoti kito būsto Palangoje", – neslėpė M.Golikovas.

Rusas susirado kitą įmonę ir pradėjo derėtis dėl kito nekilnojamojo turto įsigijimo. Vyras pernai vasarą nusipirko kotedžą netoli Palangos.

"Maniau, investuotus pinigus atgausiu pardavęs butą, tačiau juk neturiu nuosavybės dokumentų. Nebaigtame statyti name butas buvo užlietas. Kas norės pirkti tokį būstą? Aš reikalausiu, kad nekilnojamojo turto agentūros vadovė kartu su statytoju grąžintų investuotus į balą pinigus", – kraupo M.Golikovas.

Būstas – pretekstas vizai

Ne tik pajūrio, bet ir Palangos statybų vystytojai rusų pinigų laukia kaip išganymo. Sunkmečiu į brangų nekilnojamąjį turtą investuoja tik rusai.

Tačiau M.Golikovas pastebi, kad būstą Palangoje jam pasiūliusi O.Mackevičienė iš anksto žinojo, jog siūlo ne gyvenamąjį būstą, o poilsio patalpas.

"Aš patyriau ir kitų nuostolių. Dėl to, kad tai poilsio patalpos, o ne gyvenamosios, negaliu gauti daugkartinės vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Ji apie tai žinojo, tačiau manęs neinformavo. Aiškino, kad apie tai sužinojo per vėlai. Mums teigė, jog dalį patalpų statytojas performins į gyvenamąsias, o dar vėliau pradėjo kalbėti, kad reikia nupirkti žemės čia", – guodėsi maskvietis.

Agentė reikalauja komisinių

O.Mackevičienė aiškino, kad pati turi M.Golikovui pretenzijų ir padavė jį į teismą dėl komisinių.

"Dar šią savaitę teismas spręs šį klausimą. Aš pateikiau 70 tūkst. litų ieškinį. Juk pirkėjas pradėjo bendrauti tiesiogiai su kitu pardavėju, apeidamas agentūrą. Maskvietis įsigijo dar ir kotedžą, pasirašė pirkimo sutartį. Dėl šių dalykų aš žadu pasibylinėti", – aiškino O.Mackevičienė.

Tačiau M.Golikovas aiškino, kad nekilnojamojo turto agentūros savininkė padarė jam žalą ir jis pats turėtų iš jos gauti kompensaciją.

"Ji komisinių neuždirbo, aš sugaišau laiką ir įmerkiau pinigus į balą. Ir už tai ji nori uždirbti?" – stebėjosi maskvietis.

O.Mackevičienė aiškino, kad rusas savo turtą gaus, esą nieko tokio, jog jis negali jo parduoti ir neturi jokių nuosavybės dokumentų.

"Jis turi raktus, gali ten gyventi. Kiti ten gyvena ir supranta. Sėdi žmonės ir laukia notarinės sutarties. Niekas buto iš jo neatims. Šimtai ir tūkstančiai dabar tokių, kurių statytojai bankrutavo. Negi mes čia dar turime finansuoti bankrutuojančias kompanijas?" – rėžė O.Mackevičienė.

Dvejus metus būsto pajūryje laukęs rusas stebėjosi, kad jo nesėkmingo verslo istorija gali būti ne vienintelė Palangoje.

"Atgrasinti nepatikimų sandorių mano draugai ką tik įsigijo nekilnojamąjį turtą Bulgarijoje, nors prieš tai aktyviai domėjosi Palanga", – tikino M.Golikovas.

Papildyta

Kompanijos „AAA Baltic Service Company-Law firm“, dirbančios komercinės teisės srityje, specialistai pastebi, kad panašių situacijų nekilnojamojo turto rinkoje pasitaiko.

„Teisminis procesas gali būti ilgas ir nežinia ar nors vienas advokatas galės garantuoti pinigų grąžinimą, ar nuosavybės įgijimą. Aš spėju, kad šių statytojų turtas gali būti įkeistas bankui“, - tikino kompanijos advokatė Giedrė Domkutė.

Tačiau advokatės teigimu, Rusijos piliečio kreipimasis į teismą turi pagrindo.

„Manyčiau, kad pirkėjas turėtų kreiptis į teismą prašydamas, kad preliminari pirkimo - pardavimo sutartis būtų pripažinta pagrindine sutartimi. Tokiu atveju žmogus įgautų teisę disponuoti savo turtu, nesvarbu kokia jo padėtis bebūtų. Ar šis butas taptų tinkamas gyventi, yra kitas klausimas“, - kalbėjo G.Domkutė.

Teisininkė pastebi, kad įkeistu turtu užsieniečiui gali būti sudėtinga disponuoti, nes bankas gali būstą parduoti iš varžytinių.

„Yra ir kitas variantas - pirkėjui reikėtų reaguoti labai greitai ir jis turėtų kreiptis į teismą dėl arešto statytojo turtui, bei reikalauti pinigų grąžinimo“, - tikino advokatė.

Vis tik jei paaiškėtų, kad įmonė turto neturi, pirkėjas gali atsidurti kreditorių eilės pabaigoje.

„Šiuo metu mūsų kompanijos klientai su tokiomis problemomis nesusiduria, tačiau tokia banga buvo stebima 2000 metais. Įsigiję būstus, žmonės sužinodavo, kad jie yra įkeisti. Šiuo metu nesu apie tokius girdėjusi“, - tikino teisininkė.

Advokatės teigimu, klientas visų pirma turėtų nepasitikėti vien savo jėgomis ir pagalbos turėtų ieškoti teisininkų kontorose.

„Nei pats būsto pirkėjas, nei nekilnojamojo turto agentūra negali būti apsaugoti nuo tokių situacijų. Kitą kartą agentūra tik skuba pasiimti savo pinigus, o nesistengia išsiaiškinti situacijos. Teisininkas žmogui galėtų pagelbėti sužinoti kokia yra būsto padėtis -  ar jis įkeistas, ar ne. Svarbu sužinoti, kokia būsto paskirtis. Reikėtų įvertinti statytojo patikimumą, svarbu žinoti ar įmonė neturi skolų, ar nėra jos turtas įkeistas, areštuotas“, - kalbėjo advokatė.

Teisininkai pastebi, kad perkant butą, žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą pirkėjas turėtų pasidomėti nekilnojamo turto registre pirkinio duomenimis, turto arešto registre įmanoma rasti informaciją apie statytojus.

„Anksčiau pirkimo-pardavimo sutartys buvo kuriamos pardavėjo naudai, šiuo metu jau stebima praktika, kai pardavėjai gerina sutarties sąlygas, bei derasi su pirkėju. Labai svarbūs yra sutartyje  numatomi saugikliai dėl jos netesybų. Turėtų būti numatytos baudos už sutarties sąlygų nesilaikymą, ar net turto įkeitimas, kad žmogus neliktų be nieko“, - pastebėjo advokatė G.Domkutė.