Gyventojams nebeįperkant parduodamų būstų atgijo sena tradicija juos keisti. Nors mainų sandorių sudaroma vis dar nedaug, besidominčiųjų šia galimybe daugėja.

Neįperka, todėl keičia

Nekilnojamojo turto rinkoje įsivyravus sąstingiui, o bankams prisukus būsto paskolų išdavimo kranelį gyventojai prisiminė prieš gerą dešimtmetį klestėjusį būsto įsigijimo būdą – nekilnojamojo turto mainus.

Dienraščių puslapiuose bei įvairiose skelbimų internetinėse svetainėse vėl ėmė mirgėti pageidavimų turimą būstą mainyti į kitą. Tai, anot nekilnojamojo turto ekspertų, byloja apie tai, kad žmonės vis dar ieško jiems palankesnių gyvenimo sąlygų, tačiau tam įgyvendinti neturi pinigų.

"Bankams itin sugriežtinus būstų paskolų išdavimą retas kuris begali įpirkti būstą, todėl ir atgijo mainų būdas. Mainai iš rinkos išnyks sulig ta diena, kai gyventojai iš bankų vėl galės normaliomis sąlygomis pasiskolinti pinigų norimam butui įsigyti", – teigė bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Šiuo metu, anot jo, dažniausiai stengiamasi didesnį – trijų keturių kambarių – butą pakeisti į mažesnį – vieno dviejų kambarių. S.Vagonis įsitikinęs, kad taip yra dėl to, jog vis daugiau žmonių turimą didelį būstą dėl užgriuvusios mokesčių naštos nebeišgali išlaikyti.

Nesusitaria dėl sąlygų

S.Vagonis pabrėžė, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai jauna šeima turimą mažą būstą nori išmainyti į didesnį ar naujesnį. Taip pat norima butą mieste iškeisti į namą užmiestyje ir atvirkščiai. Kai kurie klientai turimą žemės sklypą norėtų išmainyti į kokį nors nekilnojamąjį turtą, tačiau sklypai, anot jo, šiuo metu apskritai niekam nepatrauklūs.

Nors besidominčiųjų būstų mainais itin daug, realių sandorių, S.Vagonio tvirtinimu, įvyksta vos vienas kitas.

"Pastangas keisti turtą rodo daug žmonių, tačiau tokie natūriniai mainai, kokie buvo anksčiau, tikrai nevyksta. Dažniausiai abi pusės nesusitaria dėl mainų sąlygų ir sandoris neįvyksta", – kalbėjo nekilnojamuoju turtu užsiimančios bendrovės atstovas.

Jo teigimu, dažniausiai abi pusės nesutaria, kieno turtas vertingesnis: "Dauguma žmonių nenori papildomai išleisti pinigų nekilnojamojo turto įvertinimui, todėl tikrosios vertės jie nežino bei galvoja, kad jų turtas itin vertingas, ir nori jį nerealiomis sąlygomis išsikeisti. Kai kurie keisdami dar prašo papildomai primokėti, tačiau to daryti niekas nenori", – paaiškino S.Vagonis.

Norint įvykdyti objektyvius mainus geriausiai, pasak jo, turėti bent kelių specialistų turto įvertinimus.

Nesutampa norai

Kitos nekilnojamojo turto agentūros "Baltus" direktorės Jolantos Tarasevičienės teigimu, susidomėjimas mainais pastaruoju metu išties padidėjo, tačiau dauguma klaipėdiečių jais tik domisi, o realaus sprendimo nepriima.

Itin sunku, pasak jos, rasti ir tokius klientus, kurių lūkesčiai sutaptų: "Neseniai viena šeima savo vieno kambario butą norėjo išmainyti į didesnį, o viena moteris turimą trijų kambarių – į mažesnį. Jau manėme, kad šis mainų sandoris įvyks, nes variantas lyg ir tinkamas abiem pusėms. Bet neįvyko, nes ta klientė būtinai norėjo ne vieno, bet dviejų kambarių buto", – prisiminė J.Tarasevičienė.

Klientų, kurių norai nesutampa, itin daug, todėl J.Tarasevičienė abejoja, kad nekilnojamojo turto mainai bus tokie populiarūs kaip anksčiau: "Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu žmonės neturėjo pinigų, todėl jie negalėjo būsto niekaip įsigyti, nebent mainyti, o dabar to nėra. Mus turėtų užgriūti didžiulė krizė, kad mainai vėl imtų ir suklestėtų, o tai vargu ar įmanoma", – kalbėjo J.Tarasevičienė.