Užprogramuotas nepasitenkinimas

Naujai projektuojamos Dangės krantinės veikiausiai ir vėl bus ne tokios, kokių norėtų gyventojai.

Atnaujinus dešiniosios Dangės pusės krantines nuo Biržos tilto Irklavimo bazės link, vietoj dabar esančių tvorelių turėtų atsirasti metaliniai stulpeliai, kuriuos jungs storos virvės.

Neabejotinai vėl kils diskusijų, kaip ir pastaruosius 8 metus, kai, atnaujinus krantines nuo Biržos tilto iki Kuršių marių, gyventojai pasipiktino, kad iš viso nėra jokių atitvarų.

Tada žmonės net piketavo prie miesto rotušės, iškėlę plakatus: "Jei eini prie Dangės krantinių – palik vaikus namie", "Nori jaustis saugus – prisirišk".

Projektuotojai tada teigė, kad krantinės skirtos laivybai, o ne pasivaikščiojimui, nors atitvarų funkcijas, kad pėstieji neįkristų į upę, tam tikra prasme atlieka suoliukai.

Išeitis – gelbėjimo ratai

Po piketų buvo sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo spręsti, ar iš tikro 14,5 mln. eurų (50 mln. litų) kainavusios krantinės yra nesaugios ir kaip galima būtų šią situaciją ištaisyti.

Tada buvo prabilta net apie užsienio ekspertų samdymą, kad šie pateiktų išvadas dėl krantinių saugumo.

Liudvikas Dūda / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tiesa, krantinėse netrukus atsirado gelbėjimosi ratai. Nors teigiama, kad per tą laiką dėl nesaugių krantinių nuskendo mažiausiai keturi žmonės.

Dar krantinėse įrengta apie 20 vaizdo stebėjimo kamerų, kurių dalis neveikia.

Vis dėlto klaipėdiečių ir tai netenkina, nes, jų manymu, krantinių saugumas nuo to nepadidėjo.

"Mes ką priėmėme, tą eksploatuojame. Čia jau mušta korta, kiek galima tuo klausimu kalbėti? Bet aišku, jeigu yra poreikis, reikia kalbėti", – savo nuomonę išreiškė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Elgsenos klausimo problema

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pasikartojo, kad pagal techninį projektą, kuris buvo suderintas, tos krantinės esą atitinka visus reikalavimus.

"Pastaruoju metu nelaimingų atvejų nebuvo. Čia reikia išmokti saugiai elgtis, kaip ir prie visų vandens telkinių. Buvau parinkęs tų krantinių pavyzdžių iš Olandijos ir Skandinavijos miestų, kur prie krantinių nėra atitvarų, jos atviros ir šalia net driekiasi dviračių takai. Tiesiog žmonės ten protingai elgiasi, juk visuomenė nėra infantili ir geba pasirūpinti savo bei kitų saugumu", – kalbėjo R.Zulcas.

Esą kasdieniame gyvenime dėl atvirų krantinių didelių problemų neiškyla.

Tačiau grėsmė gerokai padidėja masinių renginių metu, kai žmonės gali būti įstumti į vandenį nevaldomos minios ar patys netyčia įkristi dėl švenčių metu vartoto alkoholio.